Biostimuliantai – mada ar reali pagalba kovojant su klimato iššūkiais?

Asociatyvi nuotr. Benitos Butkutės nuotr. Asociatyvi nuotr. Benitos Butkutės nuotr.

Pastaraisiais metais vis dažniau pajaučiame besikeičiančio klimato padarinius – dažnėjančios sausros, neprognozuojami temperatūrų svyravimai, vis stiprėjantys vėjai, kurie paspartina drėgmės garavimą ir dirvos eroziją. Ši žiema irgi nebuvo išimtis pirmus du žiemos mėnesius turėjome pliusinę temperatūrą ir gausesnius nei praėjusiais metais kritulius, kurie išplovė mitybinius elementus, ypač azotą, į gilesnius dirvožemio sluoksnius iš kur augalams juos bus sunkiau pasiimti. Besibaigianti žiema parodė savo žiemišką veidą ir spustelėjo šaltukas ledu sukaustęs ne tik ežerus, bet ir dirvožemį – įšalas vietomis siekė iki 30 cm. Ir nors tai nebuvo kritiniai šalčiai, kurie galėjo padaryti nepataisomos žalos pasėliams, bet visi pastebėjome staiga parudavusius laukus, dėl apšalusių augalų lapų. Dėl po šalčių prasidėjusių gausių lietų žemesnėse laukų vietose pradėjo kauptis vanduo, kuris bus papildomu iššūkiu pavasario belaukiantiems augalams.

Kaip elgtis dabar norint išsaugoti derlių?

Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet reikės spręsti vis kitokius iššūkius, su kuriais susiduria po žiemos atsigaunantys augalai. Ir čia mes į pagalbą galime pasitelkti biostimuliantus, kurie padeda ne tik kritinėse situacijose esantiems augalams, bet ir padeda užsigrūdinti būsimiems iššūkiams. Biostimuliantai tai nėra trąšos, kuriomis mes galime pamaitinti augalą, tai yra priemonės, kurios augalui padeda geriau įsisavinti visas maisto medžiagas, kurias jie gauna su trąšomis, padeda augalui suaktyvinti pavasarį sunkiai įsibėgėjančią fotosintezę, taip pat padeda lengviau išgyventi įvairius stresinius laikotarpius, kurių ypač pavasarį gausu – tai ir temperatūrų kaita, drėgmės trūkumas ar jos perteklius, pesticidų naudojimas.

Kada verta naudoti biostimuliantus norint išgauti geriausią jų poveikį?

Biostimuliantų yra įvairių ir kiekvienas iš jų daro vis kitą darbą. Ankstyvą pavasarį reikėtų rinktis biostimuliantus, kurie skatina šaknų sistemos vystymąsi, kurie veikia prie mažesnių temperatūrų, kurie turi veikimą ne tik per lapus, bet ir per dirvą.  Tokie biostimuliantai padeda augalui geriau įsitvirtinti, užauginti didesnį šaknyną, taip mes suaktyviname tręšimo efektyvumą, ypač tai aktualu kalbant apie tręšimą azotinėmis trąšomis. Azotas svarbus elementas derliaus ir ypač jo kokybės formavimui, todėl labai svarbu sumažinti jo išsiplovimo nuostolius. Vėliau prasidedant intensyviam vegetatyviniam augimui svarbu naudoti biostimuliantus, kurie labiau skatina maisto medžiagų pernešimą ir kaupimą būsimo derliaus formavimui augale, skatina fotosintezę, kuri aprūpina augalo energetinius poreikius. Na ir žinoma, pagrindinė visų biostimuliantų savybė, tai turėtų būti gebėjimas padėti augalui apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų arba padėti greičiau atsigauti po stresinio periodo.

Kokius biostimuliantus verta rinktis?

Renkantis biostimuliantus svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, veikimo mechanizmą ir pritaikymą skirtingose augimo stadijose. TIMAC AGRO gaminami biostimuliantai išsiskiria pažangia sudėtimi, kuri apjungia natūralius augimą skatinančius junginius, mikroelementus ir inovatyvias veikliąsias medžiagas. TIMAC AGRO siūlo sprendimus, pritaikytus įvairiems augalų vystymosi tarpsniams, todėl ūkininkai gali užtikrinti optimalias sąlygas derliaus potencialui išlaikyti visos vegetacijos metu.

Biostimuliantai - tai ne mada. Tai naujos kartos efektyvi priemonė leidžianti greičiau atsigauti silpniems augalams. Tuo pačiu, tai priemonė, kuri labai svarbi ir stipriems augalams, kuriems svarbu išlaikyti aukštą derliaus potencialą visos vegetacijos metu.

norėdami pasikonsultuoti dėl efektyviausių sprendimų savo ūkiui gali kreiptis į savo rajono konsultantą: https://www.timacagro.lt/kontaktai/

Autorius: Timac Agro Lietuva produktų vadovas Algimantas Ostromeckas

Video