Invaziniai šliužai siaubia žiemkenčių laukus

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Invaziniai šliužai – didelis ūkininkų galvos skausmas, praneša Lenkijos portalas žemdirbiams. Didžiausia žala žiemkenčių pasėliuose, bet invaziniai šliužai siaubia ir kitas kultūras, pavyzdžiui kukurūzus.

Ar gali sukelti rimtų problemų?

Paprastai kukurūzams kenksmingos yra dvi rūšys: dėmėtasis šliužas ir luzitaninis arba ispaninis arionas.

Sraigėms patinka drėgna dirva, kurioje gausu augalų liekanų. Joms taip pat patinka neariminės žemdirbystės metodu dirbami laukai.

Keletą metų su šliužais žiemkenčių pasėliuose kovojantis lenkų ūkininkas, svarsto, kiek invaziniai šliužai gali kenkti kukurūzams.

Lenkų mokslininkė Monika Jaskulska iš Augalų apsaugos instituto sako, kad šliužai kukurūzų laukuose pažeidžia branduolius, lapus ir jų pagrindus.

Didžiausia grėsmė kyla sunkiuose, šlapiuose molinguose ir dumblinuose dirvožemiuose su žemės grumstais ir derliaus likučiais, kur yra šių kenkėjų slėptuvės.

Tiesa daug kas priklauso nuo oro. Šliužai mėgsta drėgną aplinką, todėl ar jos nekelia grėsmės kukurūzų pasėliams, priklauso nuo pavasario sąlygų ir kritulių kiekio bei pasiskirstymo.

Jei problema yra žiemkenčių pasėliuose, sėjomainai auginant kitas kultūras, šie kenkėjai niekur nedingsta ir kels dideles problemas.

Šliužai rapsuose bus didelė problema. Kaip su jais kovoti?

Šliužai ypač pažeidžia dygstančius ir jaunus augaliukus.

Ypač tuose regionuose, kur invaziniai šliužai paplitę, reikėtų atidžiai stebėti pasėlius.

Norint nuo jų apsaugoti laukus, mokslininkė pataria naikinti piktžoles, tvarkyti pasėlių likučius, šienauti laukų pakraščius ir griovius, taip sumažės vietų, kuriose gali gyventi kenkėjai.

Žemės dirbimas, arimas ir akėjimas taip pat naikina šliužus, o kiaušinėliai ir jaunikliai išmetami į dirvos paviršių.

Pasirinkus šliužams atsparias veisles, sumažės ir jų daroma žala. Cheminis apdorojimas taikomas tada, kai kitų metodų nepakanka, sako mokslininkė Jaskulska.

Video