Mercosur jautienos importas kelia grėsmę Europos maisto suverenitetui ir ūkių išlikimui
Tvarios Europos gyvulininkystės ir mėsos asociacija (SELMA) parengė išsamią analizę apie augantį jautienos importą iš Mercosur (Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus) šalių ir galimą jo poveikį Europos Sąjungos rinkai bei žemės ūkiui.
Didėjantis importas – spaudimas rinkai
Šiuo metu į ES importuojama apie 194 000 tonų jautienos skerdenos, iš kurių 100 000–120 000 tonų sudaro nugarinės gabalai – tai sudaro net ketvirtadalį visos ES rinkos. Pasirašius ES–Mercosur susitarimą, importo mastas gali išaugti iki 293 000 tonų, iš jų nugarinės kiekis sieks 200 000–220 000 tonų.
Nauja 99 000 tonų kvota bus paskirstyta per penkerius metus, taikant sumažintą 7,5 % muito tarifą. Kvota bus padalyta: 50 % Brazilijai, 30 % Argentinai, 20 % Urugvajui ir Paragvajui. Taip pat tęsiama „Hilton“ kvota – 61 000 tonų aukštos kokybės jautienos.
Europos gamyba – nelygios konkurencijos sąlygos
ES per metus pagamina apie 400 000 tonų nugarinės jautienos. Tačiau Europos gamintojai pralaimi konkurencinę kovą: Mercosur jautiena yra 18–32 % pigesnė, rodo Institut de l’Élevage duomenys. ES gamintojai ribotai eksportuoja aukštos vertės gabalus (išpjovas, antrekotus), o importas iš trečiųjų šalių auga.
Skirtingi standartai kelia rizikas
Nuo 2006 m. ES draudžia naudoti antibiotikus augimo skatinimui, o nuo 2024 m. įsigaliojo draudimas importuoti mėsą iš tokių gyvūnų. Tačiau vienintelė kontrolės priemonė – eksportuojančių šalių veterinarų garbės deklaracijos – laikoma nepakankama.
ES ūkininkai dėl šių reikalavimų patiria didesnes sąnaudas: +2,30 EUR/kg Prancūzijoje. Tuo tarpu Brazilijoje leidžiama naudoti 27 % pesticidų, kurie ES yra uždrausti. Brazilija dar sušvelnino pesticidų naudojimo taisykles, atsisakydama aplinkosaugos ir sveikatos kriterijų – tai kelia grėsmę vartotojų saugai ir skatina antimikrobinį atsparumą.
Atsekamumas – tik iš dalies
Pagal ES reglamentą Nr. 1760/2000, galvijai turi būti visiškai atsekami nuo gimimo iki skerdimo. Tačiau Brazilijoje tokia sistema taikoma tik eksportui į ES, ir tik paskutiniam auginimo etapui – todėl nežinoma, kaip gyvuliai buvo auginami.
Pavojus maisto suverenitetui ir kaimo ateičiai
Nepaisant stabilios jautienos paklausos, gyvulių skaičius ES mažėja, o tai reiškia augantį priklausomumą nuo importo. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų grėsmė kyla ūkių išlikimui, ypač kaimo vietovėse, kur gyvulininkystė yra ekonomiškai ir kultūriškai svarbi. Ilgainiui tai gali sumažinti ES gebėjimą apsirūpinti maistu.
SELMA rekomendacijos: kaip apsaugoti Europos ūkininkus ir vartotojus
1. Reikalauti vienodų taisyklių visiems importams
Visi importuoti produktai turi atitikti tokius pačius ES standartus, kaip ir vietiniai.
Atitiktis turi būti patikrinama trečiosiose šalyse prieš eksportą.
2. Laikinas sprendimas – įtraukti sąlygas į prekybos susitarimus
Iki priimant vieningą reguliavimą, būtina į dvišales sutartis įtraukti abipusiškumo principą, ypač dėl sveikatos ir aplinkosaugos.
3. Konkrečios teisėkūros rekomendacijos:
Peržiūrėti Deleguotąjį aktą 2023/905, kad būtų užtikrintas efektyvus importo draudimas mėsai iš gyvūnų, gydytų ES draudžiamais antibiotikais.
Keisti Reglamentą 1831/2003 dėl pašarų priedų, siekiant mažinti aplinkos poveikį.
SELMA pabrėžia – jei Europos Sąjunga nori išsaugoti savo gyvulininkystės sektorių, būtina garantuoti vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams. Kitaip ES rizikuoja prarasti savo maisto suverenitetą, vartotojų pasitikėjimą ir kaimo gyvybingumą.
