Kaip suvaldyti didžiausias pašarų taršos rizikas ūkyje?

VMVT specialistai primena, kad pašarų laikymo higiena yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvūnų sveikatą ir visos maisto grandinės saugumą. Tinkamai pašarus tvarkant, laikant ir tikrinant bus išvengta jų užteršimo, sumažinta ligų rizika ir užtikrintas ūkio tvarumas. Kiekvienas ūkinių gyvūnų augintojas ir pašarų gamintojas privalo laikytis nustatytų higienos reikalavimų, kad kiek įmanoma sumažintų biologinį, cheminį ir fizinį pašarų užteršimą.

Pirminės gamybos lygmens pašarų sauga prasideda nuo aplinkos taršos valdymo – dar laukuose ir pirminio apdorojimo vietose. Ūkininkai ir pašarų ūkio subjektai, vykdantys pirminę pašarų gamybą, privalo užtikrinti, kad produkcija būtų apsaugota nuo pavojingo užteršimo, kylančio iš oro, dirvožemio, vandens, trąšų ar augalų apsaugos priemonių, biocidų, veterinarinių vaistų bei atliekų tvarkymo priemonių. Visi pirminio paruošimo produktai turi būti paruošiami – valomi, pakuojami, sandėliuojami ir transportuojami – taip, kad būtų išvengta pašarų užteršimo, sugadinimo.

Pašarų ūkio subjektai, kurie vykdo pirminę pašarų gamybą, ir tie, kurie šeria maistui auginamus gyvūnus, privalo laikytis šių pagrindinių higienos principų:

• Užtikrinti švarą ir dezinfekciją. Patalpos turi būti suprojektuotos ir prižiūrimos taip, kad jose būtų palaikoma švara: atliekamas reguliarus valymas, šalinamas mėšlas, atliekos ir kiti galimi pašarų užteršimo šaltiniai. Įranga, įrankiai, talpyklos ir dėžės, transporto priemonės, naudojamos pašarams, turi būti švarios ir techniškai tvarkingos. Valymas yra kasdienybė, o dezinfekcija būtina tam, kad būtų išvengta mikrobinio užteršimo.
• Naudoti tinkamos kokybės vandenį ir prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvūnams girdyti ir pašarams ruošti turi būti naudojamas tik švarus, tinkamos kokybės vanduo. Girdymo sistemos turi būti reguliariai valomos ir neturi tapti taršos šaltiniu ar skatinti patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi.
• Užtikrinti biologinę saugą ir taikyti veiksmingą kenkėjų kontrolę. Pašarų laikymo ir ruošimo patalpos, talpos turi būti suprojektuotos ir prižiūrimos taip, kad į jas nepatektų graužikai, paukščiai, vabzdžiai ar kiti parazitai – pagrindiniai ligų nešiotojai ir (ar) tiesioginiai pašarų teršėjai.
• Stebėti ir valdyti pelėsio ir toksinų susidarymo riziką. Būtent pelėsis yra mikotoksinų šaltinis, todėl laikymo vietos turi būti sausos, gerai vėdinamos, apsaugotos nuo drėgmės ir kondensato, o pašarai bei kraikas tvartuose reguliariai keičiami, kad būtų išvengta pelėjimo.
• Laikyti pašarus atskirai nuo pavojingų medžiagų. Netinkamas laikymas gali paversti kokybiškus pašarus kenksmingais. Viena didžiausių rizikų ūkyje pašarų užteršimas cheminėmis medžiagomis. Pašarai privalo būti laikomi atskirti nuo chemikalų, įskaitant valymo ir sanitarines priemones, pavojingų medžiagų, trąšų bei kitų produktų, draudžiamų naudoti gyvūnų pašaruose. Net ir minimalus sąlytis su šiomis medžiagomis gali turėti rimtų pasekmių.
• Užtikrinti saugų pašarų laikymą ir paskirstymą. Grūdai turi būti tinkamai sandėliuojami ir nepasiekiami gyvūnams, o vaistiniai pašarai (vaistinių pašarų tvarkymas turi būti atskirtas nuo įprastų pašarų tvarkymo) ir įprasti pašarai, skirti atskiroms gyvūnų rūšims ar veislėms, turi būti laikomi taip, kad nekiltų rizika jais šerti kitus gyvūnus. Ūkio vidaus šėrimo sistema turi užtikrinti, kad reikiami pašarai būtų patiekti į reikiamą šėrimo vietą.

Pašarų ūkio subjektai turi registruoti šią informaciją:

• Augalų apsaugos produktų ir biocidų naudojimą.
• Genetiškai modifikuotų grūdų naudojimą.
• Parazitų ar ligų, galinčių turėti įtakos pirminės produkcijos saugai, atvejus.
• Tyrimų, gautų paėmus pirminės produkcijos mėginius, ar kitų mėginių, paimtų diagnozės tikslais, kurie svarbūs pašarų saugai, rezultatus.
• Pašarų kilmę ir kiekius, pašarų paskirties vietas.

Viena iš svarbiausių informacijos registracijos paskirčių – užtikrinti atsekamumą, pašarų saugą ir rizikų valdymą visoje maisto grandinėje. Pašarų higiena ir tinkamas jų tvarkymas yra būtini siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, sumažinti ligų riziką, užkirsti kelią taršai ir užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugi ir kokybiška gaunama produkcija.

Gera šėrimo praktika – tai ir tinkamas ganyklų valdymas kuo labiau sumažinant galimą biologinę kryžminę taršą iš mėšlo, ir žemės ūkio cheminių medžiagų naudojimo išlaukimo laikotarpio užtikrinamas.

Svarbios sąlygos sėkmingai įgyvendinti higienos reikalavimus – tai personalo kompetencijos ir atsakinga apskaita. VMVT pažymi, kad asmenys, atsakingi už gyvūnų šėrimą ir priežiūrą, privalo turėti reikiamų įgūdžių ir žinių apie pašarų saugą, o apskaitą, susijusią su jų tiesiogine veikla ūkyje, gali padėti tvarkyti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, veterinarai, agronomai.

Tinkama pašarų kokybė ir jų sauga yra neatsiejama gyvūnų gerovės dalis, tiesiogiai atliepianti VMVT vykdomos komunikacijos kampanijos „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ vertybes. Kiekvienas sprendimas ūkyje – nuo švaraus vandens užtikrinimo iki atsakingo pašarų sandėliavimo – lemia ne tik auginamų gyvūnų gyvenimo kokybę, bet ir visos visuomenės pasitikėjimą lietuviška produkcija.