Naujoje „Rabobank" ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2035 m. pieno gamyba Šiaurės Vakarų Europoje gali sumažėti net 20 proc., rašo Farminguk.com. Šio Europos regiono, įskaitant Daniją, Vokietiją, Nyderlandus ir Belgiją, ūkininkai susiduria su „dideliais iššūkiais" dėl struktūrinio pieno gamybos mažėjimo.

Ataskaitoje įspėjama, kad ši tendencija daro įtaką veiklos efektyvumui ir finansiniam stabilumui, todėl gali sumažėti pajamos ir padidėti konkurencija dėl pieno.

Pieno kooperatyvai patiria ypatingą įtampą, nes jie taip pat susiduria su problema, kai nariai atsiima kapitalą. Pastarąjį dešimtmetį ES pieno pramonė šioje Europos dalyje smarkiai augo dėl pieno kvotų panaikinimo ir teigiamų ekonominių veiksnių.

Dabar regione pastebimi struktūrinio pieno gamybos nuosmukio požymiai, kuriuos lėmė „aplinkosaugos taisyklių, darbo jėgos trūkumo ir padidėjusio klimato nepastovumo laikotarpis".

Pasak „Rabobank”, žvelgiant į ateitį, pieno gamybos mažėjimas gali būti stipresnis, nei buvo tikėtasi anksčiau, nes suintensyvės vandens kokybės reikalavimų ir amoniako mažinimo tikslų įgyvendinimas.

Tarptautinės bankų grupės prognozės rodo, kad iki 2035 m. pieno gamyba gali sumažėti net 20 proc. Jos ataskaitoje pateikiami du galimi pramonės scenarijai: bazinis scenarijus reikštų, kad pieno gamyba sumažės 13 proc., o tai reikštų, kad nuo 2010 m. beveik visas gamybos augimas išnyks.

Pagal drastiškesnį neigiamą scenarijų numatomas 20 % sumažėjimas: šis scenarijus kelia riziką, kad bus prarastos didelės pajamos ir apribotas kapitalas, o labiausiai nukentės kooperatyvai.

Richard Scheper, „Rabobank" analitikas, sakė: „Atsižvelgiant į šiuos iššūkius ir bet kurį iš prognozuojamų scenarijų, pieno perdirbimo įmonės bus priverstos sutelkti dėmesį į didelės vertės produktus, pavyzdžiui, specialius baltymus, firmines vartojimo prekes ir sūrį. Šis žingsnis atsvertų didėjančias sąnaudas ir išsaugotų konkurencingumą rinkoje, nes pieno perdirbimas viršija pasiūlą."

Pasak M. Scheperio, aiškios ir nuoseklios politikos priemonės yra svarbiausios, kad būtų lengviau sklandžiai pereiti prie tvaresnės ūkininkavimo praktikos ir sušvelninti sumažėjusio pieno kiekio poveikį.

„Kadangi pramonė ruošiasi pokyčiams, pieno gamintojai turi pasiruošti galimiems finansiniams iššūkiams,"- pabrėžė jis.