Mastitas ir somatinės ląstelės piene – iki šiol pieno ūkius persekiojanti problema, mažinanti ūkių pelningumą. Maždaug penktadalis nuo viso Lietuvoje pagaminto pieno turi didesnį nei leistina somatinių ląstelių skaičių. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas Tarptautinio gyvūnų registravimo komitete (angl. International Committee for Animal Recording –ICAR) perskaitė pranešimą, kuriame informavo, kad norint spręsti somatinių ir mastitų problemą, svarbu investuoti į bandos vadybą. 

Investuoti į bandos gerinimą

Tešmens uždegimas, paprasčiau – mastitas, vis dar išlieka viena dažniausiai pasitaikančių pieninių galvijų ligų. Tai ūkininkams kasmet pridaro nemažai nuostolių dėl kelių priežasčių. Jei ūkininkas nekontroliuoja mastito, tai yra praktiškai tas pats kas pilti pieną į laukus – tokio pieno supirkėjams nereikia, iš jo kokybiškų produktų nepagaminsi. Be to, brangiai kainuoja ir galvijų gydymas.

Dr. E. Gedgaudas skaitydamas pranešimą ICAR nariams atkreipė dėmesį, kad nuo viso Lietuvoje gaminamo pieno, beveik 20 proc. jo turi daugiau somatinių ląstelių nei leidžia numatytos normos. „Su tuo susiduria ne tik mažieji, bet ir stambieji pieno gamintojai. Bet kokiam ūkiui somatinės ląstelės reiškia finansinius nuostolius ir svarbu dėti visas pastangas, kad to būtų galima išvengti. Turime eiti toliau gerinant galvijų sveikatą, daugiau investuojant į veislininkystę ir bandų valdymo sistemą“, – pabrėžė dr. E. Gedgaudas.

Paveldimas faktorius

Pasak jo, polinkis į mastitus ir somatinių ląstelių keikis – paveldimas faktorius, todėl ūkininkams svarbu atsirinkti kokybišką veislinę medžiagą. Itin svarbu vykdyti atsparumo mastitui kontrolę, pagal šį požymį vykdyti ir veislinių bulių atranką. Taip pat nemažiau svarbu atlikti ir genominius tyrimus ūkiuose gimusioms telyčaitėms. Jei jos turi stiprų polinkį į tešmens uždegimus, LGVA vadovas ragina tokius veršelius nepalikti bandoje ir juos brokuoti. „Atrinkdami bulius galime užkirsti kelią ateities problemoms, t. y. jie gali užtikrinti, kad jų palikuonys turės mažesnį somatinių ląstelių kiekį piene ar polinkį į mastitą. Šiandien jau turime įrankius, tiesiog reikia juos aktyviau naudoti“, – pažymėjo dr. E. Gedgaudas.

Vienos karvės gydymas – 186 eur

Dar viena priemonė, kuri padėtų kovoti su įvardintais iššūkiais pieno ūkiuose – melžimo vadyba. Anot jo, melžimo technologija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurios priklauso karvių sergamumas mastitu. Melžimo metu svarbu užtikrinti, kad visas melžimo procesas būtų sklandus, pasirūpinta teisingu vakuumu, nes nuo vakuumo lygio spenio gale priklauso sąveika tarp melžiklio ir spenio, todėl tai veikia melžimo greitį bei spenio būklę, o kartu ir karvių sveikatingumą.

„Mūsų asociacijos nariams labai svarbūs šie klausimai, nuolat apie tai kalbame, vykstame į ūkius apžiūrėti bandas. Tokių vizitų metų augintojams parodome problemines karves ir jiems rekomenduojame, kad jų palikuonys į bandą neateitų. Teko kalbėti su kolegomis iš Vokietijos. Jie apskaičiavo, kad vienos karvės vienkartinis mastito gydymas atsieina apie 186 Eur. Tai tikrai dideli pinigai. Tai turbūt trečias pagal brangumą susirgimas, kurį tenka gydyti. Bene daugiausia problemų ūkininkas sudaro šliužo dislokacijos ir veršelių netekimas, o po jų iškart rikiuojasi mastitas“, – pabrėžė dr. E. Gedgaudas.