Žemės ūkio rūmai tikisi, kad Vyriausybė grįš prie vadinamojo pieno įstatymo

Žemės ūkio rūmų atstovai tikisi, kad Vyriausybė grįš prie vadinamojo pieno įstatymo ir patobulinus jį Seimas priims. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pabrėžia, kad įstatymas ypač svarbus pienininkystės ūkiams, kad supirkimo kainos nebūtų diskriminuojančios. 

„Pieno įstatymo klausimas ilgai kabo ir ypatingai dabar ūkininkams svarbu, tie, kurie užsiima pienininkyste, nes pieno kainos mažėja, jos dar yra diskriminuojančios, nes 2–2,5 karto skiriasi tarp vidutinio ar stambesnio gyvulių laikytojo. Tai tokia našta yra šeimos ūkininkams“, – BNS antradienį sakė su premjere Inga Ruginiene antradienį susitikęs A. Svitojus.

„Sutarėm, kad tas įstatymas reikalingas. Jo jau dešimt metų nėra... buvo priimtas, tačiau nesuveikė. Jau penkti metai kalbama, kad turi būti sutvarkytas ir priimtas“, – pridūrė jis. 

Vyriausybės spaudos tarnyba citavo premjerę, kad dėl pieno įstatymo tobulinimo toliau bus dirbama ieškant sutarimo sektoriaus viduje ir būdų paskatinti vietinius pieno gamintojus bei užtikrinti smulkiųjų konkurencingumą.

BNS pernai sausį rašė, kad Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritarė siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Vyriausybė savo išvadoje teigė, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai. 

Tuometinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tuomet BNS teigė, kad pieno įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo.

Pasak A. Svitojaus susitikime su premjere taip pat kalbėta apie trumpąsias tiekimo grandines, apsirūpinimą maistu, taip pat apie gresiantį pavojų, kai orai ims šilti ir gali grėsti potvyniai, ypač . 

„Kalbėta apie šalčius, apie gresiantį pavojų, apie numatomą potvynį arba net galimą tvaną, nes, kaip sakėm, žiema gal bus gili, bet ne tokia gili, nes nesukėlė problemų. O jeigu greitas pavasaris, tai praktiškai per vieną arteriją, per vieną veną išteka vanduo. Kai kur ledas virš 40 centimetrų, gali pasiekti ir storesnį pusmetrį, ir gali iš tikrųjų būti problema ne tik žemės ūkiui, bet ir miestams, ir miesteliams potvyniai“, – sakė A. Svitojus.

Anot jo, reikėtų parengti priemonių planus, kad būtų pasiruošta atšilimui ir vandens pagausėjimui.

Susitikime tartasi ir dėl miškų politikos ir kirtimų normos, pluoštinių kanapių produktų gamybos reguliavimo.