Šiemet visus kampukus apšienaus
Anksčiau kaimo žmonės nuo Antaninių pradėdavo didžiausią, sunkiausią ir karščiausią žemės ūkio darbą – šienapjūtę. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį. Dabar šių senųjų tradicijų jau niekas nesilaiko, šienapjūtę pradeda gerokai anksčiau. Gana sausas ir vėsus pavasaris neramina ir mūsų rajono ūkininkus. Vargu, ar pievos atsigaus net palijus: žolė – reta.
Pirmoji šienapjūtė prasidėjo, ūkininkai ir toliau nerimauja dėl tokių neįprastai permainingų orų: kokia bus šiųmetė vasara? Mat nuo to, kokie bus orai, priklausys ir kitų šienapjūčių kokybė bei kiekybė. Jau klausinėja, kaip šiemet žolė, kiek sukama iš hektaro. Dzūkai pasigirti bent kol kas negali. Protingieji dargi pamoko, nors galėtų ir patylėti: „Ką pasėsi, tą ir pjausi, kaip prižiūrėsi, tą turėsi.“
Vieni tikisi, kad gal dar bent kiek palis, gal kiek atsigaus žolė, kad nereiktų po tuščią pievą sukinėtis ir kurą be reikalo deginti. Vienas mūsų krašto ūkininkas tiesiai rėžė, kad iš 30 hektarų liucernų vos 4 rulonus susukęs. Paaiškina, kad 90 procentų liucernų nušalo, o kita dalis išretėjo, suaugo į kupstus durpingoje žemėje. Dabar įsitikino savo kailiu, kad liucernos labai bijo šalnų, nors kai pirko sėklas, buvo aiškinta kitaip. Kiti gi taip pat pabandė: 5–7 rulonus iš hektaro susukę. Dzūkai liūdni, piktai pajuokauja, kad šiuo metu šienaujant gal ruloną iš hektaro teišeis susukti.
Gamta pyksta, o gyvulius šerti reiks. Pernai iš tų pačių laukų apie 120 rulonų suko, šiemet perpus mažiau: viso labo tik per 60. Džiaugiasi, kad pernykščių rulonų dar turi. Mano, kad šiemet reikiamo kiekio tikrai jau neprisišienaus. Kita vertus, rulonas rulonui nelygu, bet žolės per daug tikrai nėra. Suvalkiečiai tuo tarpu iš hektaro 5–15 rulonų prisukti žada, jau pabandė. „Labai jau prastai šiemet, žolė – menka. Trūks pašaro.
Jau prašo ūkininkai tų, kurie turi pievų, bet nelaiko gyvulių, kad leistų nusišienauti. Kai žolės daug, nieks tų pievų šienauti nenori, kai žolės mažai, nepasidalija, visi prašo“, – pasakoja Būdviečio kaimo gyventoja. Šiemet kaimo žmonės tiesiai sako: bus apžoliautas kiekvienas kampukas. Oro sąlygos – nepavydėtinos, iš pradžių, dar balandžio mėnesį, užkepino, paskui nušaldė, dabar jau neauga žolė, reta, o ir lietaus trūksta.
Anot ūkininkų, tokio pavasario jie nemenantys. Jiems antrina ir daržovių augintojai, kuriems šaltis – ne į naudą, prie visų nusiskundimų prisideda sodininkai ir net riešutų augintojai, kurie jau dabar sako, jog riešutauti teks svetur. Kaimo senoliai kraipo galvas: išgyvensime, bet jei žolės nėra, tai ir bulvės, javai nederės. Tačiau dabar didžiausias ūkininkų dėmesys krypsta į pievas.
Gamtininkai šiuolaikinių šienpjovių prašo šienauti atsakingai: patikrinti laukus ir pievas prieš pradedant šienauti, mat ten gali slėptis mažieji mūsų miškų gyventojai: stirniukai, kiškučiai.
