Mėsa tampa geopolitikos įrankiu: Kinija griežtina importo filtrą

Kinijos maisto importo politikoje pernai įvyko esminis lūžis – muitinės institucijos gerokai padidino mėsos siuntų (ypač iš JAV, Europos Sąjungos ir Brazilijos) atmetimų skaičių. Nors iki šiol Pekinas garsėjo itin griežtais, bet santykinai nuosaikiais importo kontrolės standartais, 2025 metų duomenys rodo tiek kiekybinį, tiek kokybinį pokytį, galintį turėti platesnių geopolitinių ir ekonominių pasekmių pasaulio prekyboje.

2025 m. Kinija atmetė 4 889 maisto siuntas – tai ženkliai daugiau nei ankstesniais metais. Iš jų mėsos produktai sudarė 27,6 % visų atmetimų, tai yra apie 1 350 partijų, ir šis skaičius viršijo net anksčiau dažniausiai pirmavusius jūrų gėrybių atmetimus. Dauguma šių atmetimų kilo dėl vietinių sanitarinių, veterinarinių ir dokumentacijos reikalavimų nesilaikymo, ypač trūkumų registracijoje, higienos pažeidimų, netinkamų etikečių ir uždraustų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, hormonų ar antibiotikų, kurių Kinija neleidžia importuoti.

Skelbiami duomenys atskleidžia, kad per 2025 m. mėsos siuntos Kinijoje buvo atmetamos dėl įvairių priežasčių – nuo neteisėtų hormonų (pvz., melengestrol acetato ar testosterono) iki „neaiškios gyvūnų ligos“ ir trūkstamų dokumentų. JAV jautienos siuntos dažnai buvo atmetamos dėl hormonų, o brazilų siuntos – dėl dokumentacijos trūkumų ir higienos reikalavimų nesilaikymo.

Iš Ispanijos ir Danijos atvežta kiauliena taip pat dažnai buvo atmetama dėl testosterono ar „gyvūnų ligos“ požymių. Dalis importuotų vištienos produktų, pavyzdžiui, vištienos kojelių iš JAV, neatitiko normų, turėjo nitrofuracilino likučių ar buvo netinkamai pažymėta.

Reikšmingai išaugęs siuntų atmetimų skaičius sutampa su Kinijos ekonomine politika, kurioje imtasi papildomų muitų ir apsauginių priemonių vietiniams mėsos gamintojams paremti.

2024–2025 m. Pekinas pradėjo antidempingo tyrimus Europos kiaulienai, įvedė papildomus 55 % muito tarifus viršijant kvotas importuojamai jautienai iš Brazilijos, Australijos ir JAV, ir oficialiai paskelbė planus riboti tam tikrų mėsos rūšių importą, siekiant apsaugoti vidaus gamintojus nuo kainų svyravimų ir importo spaudimo.

Tokie veiksmai rodo, kad Kinijos muitinės sprendimai dėl mėsos importo neapsiriboja vien higienos ar kitų maisto saugumo reikalavimų pažeidimais. Importo politiką lemia ir plataus masto prekybiniai santykiai bei geopolitiniai veiksniai, tarp kurių – prekybos karai ir tarptautinės įtampos tarp Kinijos ir didžiausių prekybos partnerių.

Be to, šie skaičiai atskleidžia ir platesnę tendenciją: nors iki 2019 m. atmetimų procentas dažniausiai svyravo mažiau nei 0,5 % visų importo siuntų, pastarieji metai rodo, kad griežtesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai lemia tiek skaičiaus, tiek apimties didėjimą, taip keičiant prekybos dinamiką tarp Kinijos ir pagrindinių mėsos eksporto rinkų.

Tokios tendencijos yra svarbios ne tik mėsos eksportuotojams, bet ir globaliai maisto tiekimo grandinei: didesnis atmetimų skaičius reiškia augančias sąnaudas, ilgesnius logistikos laikus ir didesnę riziką tarptautiniams gamintojams prisitaikyti prie dinamiškų importo reikalavimų.

Kadangi Kinija sudaro apie 40–45 % pasaulinio kiaulienos importo ir 25–30 % pasaulinio jautienos importo, griežtesni ribojimai ir papildomi muitai trumpuoju laikotarpiu gali sukelti perteklinę pasiūlą eksportuojančiose šalyse ir spausti kainas žemyn. Tačiau bet koks vėlesnis Kinijos paklausos atsigavimas ar politikos pokytis gali išprovokuoti staigius kainų šuolius. Todėl Pekino muitinės sprendimai šiandien tampa ne tik prekybos administravimo priemone, bet ir globalios kainų dinamikos reguliatoriumi.