R. Žemaitaitis užduos klausimus A. Palioniui dėl MERCOSUR. Ar jau braška ministro kėdė?

Aiškėjant, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) palaikė Lietuvos poziciją Europos Komisijai rengiantis pasirašyti liberalesnį prekybos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių bloko (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus), ūkininkų bendruomenėje kyla klausimų, ar dabartinė ministerijos vadovybė iš tiesų formuoja žemės ūkiui palankią politiką, ar priešingai – stumia šį strategiškai svarbų sektorių į rizikingą ateitį.

LR Seimas neseniai žemės ūkį pripažino strategiškai svarbia ūkio šaka, tačiau ŽŪM pritarimas ES–MERCOSUR prekybos sutarčiai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies ūkininkams.

Užsienio reikalų ministerija (URM), kuruojanti tarptautinius susitarimus, „Agrobitei“ patvirtino, kad Lietuva iš esmės palaiko ES–MERCOSUR susitarimo pasirašymą, o derinant poziciją buvo sulaukta ir ŽŪM pritarimo.

„Lietuva kol kas galutinės pozicijos dėl ES–MERCOSUR susitarimo nėra priėmusi, tačiau po konsultacijų su kitomis institucijomis, verslo asociacijomis ir organizacijomis iš esmės pritaria Europos Komisijos pasiūlymui pasirašyti šį susitarimą. (...) ŽŪM dalyvavo pozicijos derinime su Užsienio reikalų ministerija per ES informacinę sistemą LINESIS ir patvirtino poziciją savo kompetencijos ribose“, – trečiadienį „Agrobitei“ nurodė URM, pridurdama, kad ministerijos atstovai dalyvavo ir susitikimuose su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis.

Nepaisant to, ŽŪM viešojoje erdvėje nebuvo paskelbusi, kad yra pritarusi šiai sutarčiai, apsiribodama pranešimais apie vadovybės susitikimus su ūkininkais ar pristatomas paramos priemones.

Pagal koalicinę sutartį Žemės ūkio ministerija atiteko partijai „Nemuno aušra“. Jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Agrobitei“ teigė negirdėjęs, kad ŽŪM tyliai pritarė ES–MERCOSUR susitarimui. Pasak jo, pirmadienį jis ketina kreiptis į ministerijos vadovybę ir prašyti paaiškinimų, „kas buvo derinama ir kodėl tokia pozicija pasirinkta“.

Ūkininkų bendruomenė jau kurį laiką pirmiausiai socialiniuose tinkluose reiškia nepasitenkinimą A. Palionio vadovavimu ministerijai. Pastaruoju metu viešumoje kyla vis daugiau klausimų dėl jo veiklos. „Agrobitė“ primena, kad spalio pabaigoje paaiškėjo apie maždaug 20 mln. eurų trūkumą ūkininkų projektams pagal Kaimo plėtros priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ši situacija sukėlė sunkumų šimtams žemdirbių, kurie iki šiol yra įsiskolinę tiekėjams dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.

Taip pat paaiškėjo, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. tuometinis žemės ūkio viceministras A. Palionis viename posėdžių pasiūlė dalį KPP projektų finansavimo perkelti į 2026 metus, naudojant strateginio plano lėšas.

Susitarimo dėl MERCOSUR aplinkybės dar labiau apsunkintų A. Palionio situaciją ministerijoje, jei paaiškėtų, kad jis, būdamas viceministru ar jau eidamas ministro pareigas, prisidėjo prie pritarimo šiai sutarčiai.

A. Palionis žemės ūkio ministro pareigas perėmė iš Igno Hofmano. Apie jo kandidatūrą į ministrus pirmasis pranešė partijos pirmininkas R. Žemaitaitis.