LJŪJS: žemės ūkio politikoje daugėja prieštaravimų

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) viešai įspėja apie augantį prieštaravimą tarp valstybės institucijų, formuojančių žemės ir paramos politiką. Naujausi Žemės ūkio ministerijos sprendimai dėl tiesioginių išmokų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) veiksmai dėl natūralių želdinių valstybinėje žemėje atskleidžia, kad šalies žemės ūkio politika praranda nuoseklumą, teisingumą ir prognozuojamumą.

„Per pastaruosius mėnesius matome vis daugiau sprendimų, kurie prieštarauja vieni kitiems ir kelia sumaištį ūkininkų bendruomenėje. Tokia situacija silpnina pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kelia rizikas viso sektoriaus stabilumui. Jaunieji ūkininkai ypač jaučia neapibrėžtumą, nes būtent jiems reikia ilgalaikio planavimo saugumo“, – pabrėžia LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė.

Ekologinis paradoksas: už krūmus mokama, o NŽT – baudžia

Vienas ryškiausių politikos nenuoseklumo pavyzdžių – ekologinių išmokų ir žemės administravimo praktikos konfliktas. Žemės ūkio ministerijos įsakymas numato vieną didžiausių ekologinių išmokų visame strateginiame plane – 1329 €/ha už naujai sodinamus medėjančius kraštovaizdžio elementus. Tuo pat metu NŽT tuos pačius natūraliai atsirandančius želdinius valstybinėje žemėje traktuoja kaip „apleistos žemės požymius“ ir ketina nutraukti nuomos sutartis. Tai prieštarauja ES aplinkosaugos politikai, kuri natūralius želdinius laiko vertingu kraštovaizdžio ir buveinių atkūrimo elementu.

„Negalime vienu metu skatinti sodinti krūmus, o už natūraliai augančius bausti. Tai ydinga ir žalinga politika, griaunanti ūkininkų pasitikėjimą valstybe“, – sako Rūta Jurgaitė.

Disproporciniai vaisių, uogų ir daržovių tarifai – sprendimai be logikos

Pagal ŽŪM įsakymą skiriama reikšmingai nevienoda parama trijų tarpusavyje susijusių sektorių gamintojams:

• Vaisiai – 405 €/ha
• Daržovės – 312,02 €/ha
• Uogos ir riešutai – 293,15 €/ha

Šie skirtumai siekia 30–38 %, nors sektoriai pasižymi panašia darbo jėgos struktūra, sezoniškumo rizikomis ir investicijų poreikiais. Tokie tarifai iškreipia konkurenciją ir skatina ūkininkus rinktis ne agronomiškai pagrįstas kryptis, o tas, kurios „daugiau apsimoka“ deklaracijų sistemoje.

„Šviežių produktų sektorius turėtų būti skatinamas kaip visuma, o ne supriešinamas dirbtinėmis tarpinstitucinių sprendimų ribomis“, – pažymi Jurgaitė.

Jaunieji ūkininkai diskriminuojami pagal įsikūrimo datą

Dabartinė parama jauniesiems ūkininkams numato:

• įsikūrusiems iki 2023 m. – 72,18 €/ha,
• įsikūrusiems nuo 2023 m. – 117,88 €/ha.

Tai sukuria nepagrįstą nelygybę tarp dviejų vienodai jaunų ūkininkų grupių, skatina socialinę įtampą ir pažeidžia vienodo traktavimo principą.

Lemiami įsakymai – per vėlai

Sprendimai dėl 2025 m. išmokų tarifų priimti tik gruodžio 1 d., nors ūkių darbai planuojami nuo pavasario, o avansiniai mokėjimai turėjo būti atlikti iki lapkričio 30 d.

Ūkininkai turėjo dirbti nežinioje, nežinodami realių tarifų ir negalėdami priimti pagrįstų investicinių ar gamybinių sprendimų.

„Tokia praktika žalinga ne tik jauniesiems ūkininkams, bet ir visam sektoriui – stabilumo ir prognozuojamumo sąlygos žlunga“, – teigia Rūta Jurgaitė.

LJŪJS reikalavimai valstybės institucijoms

• Suderinti „apleistos žemės“ kriterijus su ES gamtos atkūrimo ir ekologinių išmokų politika.
• Subalansuoti paramą vaisių, uogų ir daržovių sektoriams pagal realias sąnaudas ir rizikas.
• Užtikrinti vienodą jaunųjų ūkininkų paramą, nepriklausomai nuo įsikūrimo metų.
• Pertvarkyti perskirstomąją paramą pagal realią ūkių struktūrą, o ne deklaracinę inžineriją.
• Priimti įsakymus laiku, kad ūkininkai galėtų planuoti veiklą ir investicijas.

LJŪJS: laikas sugrąžinti logiką į žemės ūkio politiką

„Valstybės sprendimai turi būti nuoseklūs, logiški ir paremti pagarba tiems, kurie dirba žemę. Lietuvos ūkininkai – ypač jaunieji – nusipelno aiškios ir europinės krypties, kuri leistų planuoti gyvenimą, investuoti ir užtikrinti šalies maisto saugumą“, – reziumuoja LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė.