20 mln. Eur išmokų klausimas nepasiekė Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio
Vakar vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje nebuvo svarstytas vienas iš ūkininkams itin aktualių klausimų – trūkstamų 20 mln. eurų pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Nors dar prieš posėdį kai kurie komiteto nariai žadėjo, kad ši tema bus nagrinėjama lygiai taip pat, kaip ir sprendžiamas klausimas dėl parlamentinės kontrolės. Kas nutiko, kad galiausiai Kaimo reikalų komitetas posėdyje nemėgino aiškintis situacijos?
(Ne)griežta darbotvarkė?
„Šio klausimo nebuvo darbotvarkėje“, – lakoniškai atsakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė, paklaustas, kodėl nebuvo svarstomas 20 mln. Eur trūkumas išmokėjimams pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Tuo tarpu komiteto narys Kęstutis Mažeika tikino, nežinąs, kodėl šis klausimas nebuvo įtrauktas. „Jeigu norite tikslesnio atsakymo, klauskite pirmininko, kuris dabar darbotvarkės „muziką reguliuoja““, – pabrėžė parlamentaras ir nusistebėjo sužinojęs, kad kolega tvirtina šiuo klausimu nesulaukęs nei vieno laiško ar pasiūlymo.
„Šiandien ir pats žemės ūkio ministras užsiminė, kad šis klausimas bus svarstomas parlamentinėje kontrolėje. Mes jį tikrai turėsime, aš tuo neabejoju. Gal jis (t. y. B. Ropė) neskaito laiškų, nežinau... Reikės dar pasakyti žodžiu paskambinus“, – užtikrino K. Mažeika.
Bus ar nebus parlamentinė kontrolė?
B. Ropė nebuvo užtikrintas, ar išties 20 mln. išmokų problema bus sprendžiama ir artimiausiame komiteto posėdyje.
„Kol kas nėra jokio projekto“, – užtikrintai atsakė jis ir pridūrė, kad pagal žemės ūkio ministro pristatytą biudžetą jis lyg ir suprato, jog jau numatytos lėšos įsiskolinimams. O ar bus taikoma parlamentinė kontrolė?
„Būtų galima atlikti. Procedūra yra labai parasta – įtraukiama į darbotvarkę, surenkama per 1-2 savaites reikiama informacija apie problemos aktualumą, gilumą, nurodomos suinteresuotos pusės. Tačiau kaip ir minėjau anksčiau, nesikreipė nei Lietuvos ūkininkų sąjunga, nei bendrovių asociacija, nei grūdininkai, nei pienininkai, nei mėsininkai dėl šitos problemos. Aš apie ją girdėjau tik tiek, kiek ir jūs girdėjot – iš kažkieno papasakojimo“, – atsakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
„Reiktų, kad kažkas parašytų šią problemą, jog ji egzistuoja, o nėra tik kalbos. Reikėtų, kad parašytų organizacija ar atskiras žmogus, ūkininkas, kad yra nuskriaustas. To visiškai užtektų“, – pretekstą parlamentinei kontrolei išskyrė B. Ropė.
Politinė atsakomybė
„Per 13 mėnesių pasikeitė 4 ministrai. Kiekvienas iš jų ko gero turėjo savo ambicijų, o pagrindiniai dalykai liko paraštėse. Lūkesčiai iškelti, bet tiksliai nepaskaičiuota. Į klausimus visgi teks atsakyti dabartiniam ministrui – nurodyti sprendimų chronologiją. Gali būti, kad savo poziciją turės paruošti ir NMA. Ministerija taip pat turės pasiūlyti, kaip iš šios situacijos išeiti, kad nereikėtų laukti metus, du ar penkis“, – atskaitomybės klausimu neabejojo K. Mažeika ir pridėjo, kad greičiausiai visa atsakomybė bus perkelta dirbusiems anksčiau, klaidų kaltė kaip taisyklė suverčiama pirmtakams.
„Bet svarbiausia, kad tie ūkininkai, kurie rašė paraiškas ir kuriems dabar trūksta išmokėjimų, neliktų paraštėje. Reikia surasti sprendimus ir sudėti taškus ant i“, – aiškumo poreikį akcentavo parlamentaras.
Organizacijos labai užsiėmusios
Tikėtina, kad Seimo nepasiekė problema dėl 20 mln. eurų, nes ūkininkų organizacijos pastaruoju metu yra labai užsiėmusios. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) rajonuose rengia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansuojamus susitikimus su ūkininkais.
Kaip „Agrobitę“ informavo ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius, 9 skirtinguose rajonuose LŽŪT rengia susitikimus, kurie pavadinti Lietuvos žemės ūkio aktualijų aptarimais, informaciniais renginiais, o į juos kviečiami kalbėti ir žemės ūkio ministras A. Palionis, NMA, VMVT vadovai.
„LŽŪT 2025 m. yra pateikusi paraišką gauti paramą iš valstybės biudžeto žemdirbių savivaldai stiprinti. Paraišką įvertino Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Pritarus Žemės ūkio ministerijai, Tarybai skirti prašomi 80 000 Eur renginiams, susijusiems su žemdirbių savivaldos stiprinimu. Žemės ūkio taryba numačiusi surengti 9 informacinius renginius“, – teigia ŽŪM.
LŽŪT paraišką pateikė 2025 m. gegužės 20 d., tai yra kuomet žemės ūkio ministerijai vadovavo Ignas Hofmanas, o viceministru buvo A. Palionis. Savo ruožtu ŽŪM paraiškos vertinimui pritarė rugpjūčio 4 d. Apie tai, kad I. Hofmanas nebus žemės ūkio ministru paaiškėjo rugpjūčio pabaigoje.
Ūkininkų bendruomenė susitaikė?
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis atskleidė, kad neketina kreiptis į Seimo Kaimo reikalų komitetą.
„Esmė tokia, kad Žemės ūkio ministerija turėjo arba priimti visas paraiškas, kurioms galiausiai pritrūko išmokų, arba kai kurias atmesti. Žadama, kad sausio mėnesį pinigai įplauks. Tad iš esmės pinigai yra, tik jų reikia palaukti“ – įsitikinęs J. Vilionis ir pridūrė, kad ŽŪM norėjo, kaip geriau, bet išėjo kaip išėjo.
„Žemės ūkio ministerija reagavo į ūkininkų prašymus, nukėlė galutinius terminus kelis kartus, lengvino sąlygas, kad tik visi ūkininkai galėtų įgyvendinti savo projektus. Be to, kiek žinoma, bus kalbama su bankais ir kitais suinteresuotais atstovais, jog mokėjimai bus, tik vėliau“, – tęsė LŽTŪ pirmininkas.
„Tiek ministras, tiek visa ministerija darė viską, kad tik ūkininkai pasiimtų visus seno termino pinigus. Jeigu būtų buvę griežtai laikęsi taisyklių, tai daugeliui būtų tekę grąžinti pinigus arba būtų tiesiog negavę paramos. Todėl, manau, kad ministerija pasielgė teisingai“, – užbaigė J. Vilionis.
