Ūkininkams, negaunantiems paskolų bankuose pagalbos ranką išties valstybė

Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarta įvairiems žemės ūkio sektoriams skirta parama, pristatyta nauja finansinė priemonė, diskutuota dėl augalų apsaugos produktų naudojimo.

Nauja finansinė priemonė

Darbo grupės posėdyje pristatytas naujos finansinės priemonės apyvartiniam kapitalui finansuoti ir biologiniam turtui įsigyti „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti ir biologiniam turtui įsigyti“ projektas.

Numatomos dvi paskolų rūšys:

• Paskolos neturintiems galimybės gauti finansavimo rinkoje. Vienas paskolos gavėjas galės gauti iki 500 tūkst. Eur.
• Lengvatinės paskolos patyrusiems žalą dėl stichinių meteorologinių reiškinių ar patiriantiems laikinus sunkumus dėl rinkos kainų svyravimo. Vienas paskolos gavėjas galės gauti iki 250 tūkst. Eur.

Šiai naujai priemonei numatoma skirti 40 mln. Eur iš kitų finansinių priemonių grįžusių ir grįšiančių lėšų bei sukauptų pajamų. Iš jų 15 mln. Eur būtų skirta negaunantiems paskolų finansų įstaigose, o 25 mln. Eur – nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar patiriantiems laikinas likvidumo problemas.

Paskolas tiesiogiai teiks nacionalinis plėtros bankas ILTE ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui. 

Pareiškėju paskolai gauti galės būti: ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų arba akvakultūros gamyba ir (arba) savo pagamintų žemės ūkio arba akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu; pripažinti kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir (ar) prekyba.

Numatoma, kad naujoji finansinė priemonė startuos jau 2026 m. birželio mėnesį.

Lyderiai – jaunieji ūkininkai

Darbo grupės posėdyje pristatyta ir įvairiems žemės ūkio sektoriams skirtos ir / ar išmokėtos Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos, skirtos investicijoms ir COVID nuostoliams kompensuoti, analizė. Šie duomenys reikalingi ateityje tikslingiau nukreipiant lėšas ten, kur jų poreikis ir poveikis bus didžiausias.

Nuo 2020 iki 2025 m. įvairiems žemės ūkio sektoriams jau paskirta ir / ar išmokėta 956 609 822 Eur. Daugiausia lėšų pasiekė pieninės gyvulininkystės sektorių – 258,5 mln. Eur, augalininkystės – 203,2 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės – 146,9 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės – 144,5 mln. Eur.

Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenys rodo, kad didžiausias paramos bumas įvyko 2025 metais: vien augalininkystės sektoriui tuomet skirta beveik 85 mln. Eur. Augalininkai 2024-2025 metais daugiausia – net 13,39 mln. Eur – investavo į traktorius (jų įsigijo 216), o tai sudaro daugiau nei trečdalį visų augalininkystės sektoriaus investicijų sumos (37,42 ml. Eur).

Nuo 2020 metų daugiausia paramos gavo jaunieji (iki 40 metų amžiaus) ūkininkai, t. y. 47,2 proc. visos paramos. Didžioji dalis jų dirba augalininkystės sektoriuje. Analizuojant vyresnių (41-65 metų amžiaus) paramos gavėjų grupę, kuriems atiteko 31,6 proc. paramos, akivaizdu, kad dauguma jų – pieno sektoriuje dirbantys žmonės. Juridiniams asmenims teko 11,2 proc. paramos, žemės ūkio bendrovėms – 4,6 proc., o kooperatyvams – tik 1,4 proc.

Kiti klausimai

Darbo grupės nariai taip pat aptarė Lietuvos poziciją, svarstant reglamentų projektus, susijusius su augalų apsaugos produktų vertinimu ir registravimu.