Kai žmogus pradėjo verstis žemdirbyste, pirmas etapas buvo klajoklinė žemdirbystė, kada tapo sėslus, pradėjo deginti miškus ir jau iš ploto vieneto gavo daugiau produkcijos – tai buvo lydiminės žemdirbystės etapas. Visi sekantys etapai vis greičiau keitėsi, nes tobulėjo darbo, gamybos priemonės. O daugiausia krypčių, etapų atsirado per paskutinį šimtmetį ir itin per paskutiniuosius dešimtmečius. Tai biodinaminė, organinė, gamtinė, ekologinė, tausojanti, išmanioji, pagaliau girdime, kad įsivyraus tik tikslioji žemdirbystė.

Gal išsiaiškinkime žodžio "tikslioji“ reikšmes. Pirmiausia žodžiui „tikslioji“ artimas žodis yra ,,tikslas“. Visos žemdirbystės tikslas visais laikais buvo ir, matyt, bus aprūpinti mus sveiku maistu plius kuo mažiau kenkti aplinkai (nenualinti dirvožemio). Pati  žodžio "tikslioji“ reikšmė ir sako, kad norint gauti norimą rezultatą žemės ūkio gamyboje, reikia visus procesus, darbus atlikti kuo tiksliau. Tas ir buvo daroma nuo pat žemdirbystės atsiradimo. 

Tobulėjant įvairioms technologijoms, pritaikant naujausius mokslo pasiekimus ir pasitelkiant išmaniąsias technologijas bei dirbtinį intelektą (protą), galima valdyti beveik visus procesus ir siekti labai aukštų rezultatų visuose žemės ūkio gamybos sektoriuose. Paminėjau nebe reikalo "beveik“. 

Kad ir kaip tiksliai būtų panaudojami  patys naujausi mokslo pasiekimai žemės ūkyje, vis tiek galima negauti norimo rezultato. Ir dėl labai „mažos“ smulkmenėlės-klimato (oro sąlygų). Kad ir kiek pasaulis dėtų pastangų kovoje su klimato kaita, net ir ženkliai sumažinus atmosferos, vandens, dirvos taršą netikiu, kad neužklups tokie momentiniai faktoriai, kaip uraganiniai vėjai, liūtys arba ilgalaikė sausra, kruša, pavasarinės šalnos. Visuomet žemės ūkyje, natūralioje aplinkoje, išliks didelė rizika dėl minėtų neprognozuojamų klimatinių faktorių, kurie neleis gauti stabilią produkciją. Viso to galima išvengti, pereinant prie vertikalios žemdirbystės uždarose erdvėse ūkininkavimo sistemos. 

Jau pasaulyje yra gana didelių uždarų erdvių, kur visus metus auginamos kultūros, daugiausia žalumyninės daržovės. Ateityje, manau, bus auginamos ir kitos kultūros, kurių vegetacinis periodas ne itin ilgas, siekiant derlių per atitinkamą laikotarpį užauginti kuo daugiau kartų ir kad kultūros nebūtų per aukštos, kad išnaudoti visą uždaros erdvės vertikalumą. Visa tai įgyvendinti jau leidžia šių laikų mokslo pasiekimai, bet tam reikia daug ir pigios energijos. E. Maskas yra paskaičiavęs, kad paskyrus tik 2 proc. Žemės ploto saulės ir vėjo jėgainėms, žmonija būtų visai aprūpinta energijos poreikiais.

Pranas Zubrickas ("Mūsų Ignalina")