Šluotinis sausakrūmis arba zuikiakrūmis – invazinis augalas

Nuo pavasario dažnai pastebimi ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Dzūkijoje ir kituose regionuose šis augalas dažnai vadinamas zuikiakrūmiu.

Šluotiniai sausakrūmiai formuoja tankius, iki kelių metrų aukščio sąžalynus, kuriuose mėgsta slėptis smulkūs žvėrys, taip pat ir kiškiai. Todėl augalą paprastai vadina zuikiakrūmiu. Augalo šakos yra šluotelės formos, tad iš jų buvo rišamos šluotos, ypač kaimo buityje. Iš čia kilo ir kitas pavadinimas – šluotinis sausakrūmis.

Nors geltonai žydintis auglas atrodo patraukliai, tai yra agresyviai plintanti invazinė rūšis, į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyta 2012 metais. Šis augalas išstumia vietines augalų rūšis, ypač smėlynų ir sausų pušynų ekosistemose, kurios Lietuvoje yra natūraliai skurdžios ir jautrios pokyčiams.

Šluotinis sausakrūmis sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl keičia dirvožemio cheminę sudėtį. Dėl to pradeda nykti vietiniai, mažai maistinių medžiagų reikalaujantys augalai (pvz., bruknės, mėlynės), o atsiranda azotą mėgstantys augalai – didžioji dilgėlė, paprastoji avietė ir kitos rūšys. Taip palaipsniui keičiasi visa buveinė.

Daugiausia šluotinio sausakrūmio aptinkama Pietų ir Rytų Lietuvoje, Kuršių nerijoje, kur dominuoja šviesūs pušynai, taip pat miškų pakraščiuose, pakelėse. 
Šluotinis sausakrūmis dauginasi tik sėklomis, tačiau jos itin atsparios – dirvožemyje gali išlikti daigios keliasdešimt metų. 

Kaip naikinti šluotinį sausakrūmį? Veiksmingiausias būdas – išrauti augalą su šaknimis. Šaknų sistema nėra gili, todėl krūmai, ypač jauni (iki 5–7 metų), išsirauna gana lengvai. Labai svarbu neleisti invazinėms rūšims plisti į naujas teritorijas. 

Svarbiausios naikinimo rekomendacijos:

• rauti ar kasti dar prieš subrandinant sėklas;
• nupjauti augalai lengvai atželia, todėl vien pjovimo nepakanka;
• rauti galima visą laiką, kol neįšalęs dirvožemis, tačiau tinkamiausias laikas – pavasaris ir vasaros pradžia, ypač žydėjimo metu.

Lietuvoje veikia invazinių rūšių informacinė sistema INVA, kurioje kaupiami duomenys apie invazinių rūšių radavietes. Kiekvienas gyventojas gali pažymėti radavietes sistemoje https://inva.biip.lt/.

Taip pat kviečiame dalyvauti saugomų teritorijų savanorystės talkose, kuriose siūloma naikinti šluotinius sausakrūmius. Prisijungę prie šios iniciatyvos (savanorystės žemėlapį galite matyti čia ),turėsite galimybę tiesiogiai prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Šluotinio sausakrūmio naikinimo savanorystės veiklos vykdomos Labanoro, Kurtuvėnų regioniniuose parkuose, Dieveniškių istoriniame regioniniame parkuose bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Invazinių rūšių kontrolė reikalauja nuoseklumo ir visuomenės įsitraukimo – tik taip galima apsaugoti Lietuvos gamtą ir jose gyvenančias vietines rūšis.