Lietingas rytas ūkininkų turguje: slogios mintys apie žlungantį verslą

Ankstyvas gegužės 9-os, šeštadienio, rytas, kai išsiruošėme į Utenos ūkininkų turgų, pasitiko stipriu vėju, aklinai užsitraukusiu cepelininiu dangumi ir lietumi. Tokios oro sąlygos nežadėjo nei geros nuotaikos, nei sėkmingos prekybos.

Tačiau, prisiminę kažkada girdėtą pasakymą, kad tikras ūkininkas darganų nebijo, nes darbai nelaukia, nutarėme nuvykti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kaip gyvena, kuo prekiauja ir kokiomis mintimis pasitinka rytojų šių dienų ūkininkai.

Verslas žlunga

Bulves ir kitas daržoves auginantis anykštėnas ūkininkas Rimas jau daugiau kaip tris dešimtmečius ne tik ūkininkauja, bet ir atvažiuoja su savo išaugintomis gėrybėmis į Utenos ūkininkų turgų, prekiauja ir kitų miestų turgavietėse, turi sutartis su maisto ruošos bei tiekimo įmonėmis. Ir tądien, merkiant lietui, jis kantriai mindžikavo prie savo mikroautobuso, pardavinėdamas sodinti jau ilgus daigus išleidusias bulves, ir negalėjo nuslėpti slogios nuotaikos.

„Kuo tolyn, tuo prastyn. Mūsų verslas žlunga“, – konstatavo daržovių augintojas, įvertindamas prekybos pokyčius laikui bėgant.

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl pirkėjų ateina vis mažiau, ūkininkas įvardijo prekybos centrus, kurių vis daugėja, o ir maisto prekių, tarp jų ir daržovių, pasirinkimas ten visada yra gausus bei įvairus. Kainos taip pat adekvačios, todėl, anot jo, žmonės mieliau renkasi nuvykti apsipirkti į parduotuvę, nei trenktis čia, pas ūkininkus. Kita priežastis, lemianti ūkių žlugimą, pasak pašnekovo, yra tai, kad vyresni žmonės silpnėja, numiršta, o jaunimas šiais laikais žemės darbų nebevertina, nebemato tame perspektyvų.

„Aš irgi jau nebejaunas, baigsiu savo kadenciją, dukros tikrai šių darbų nedirbs, tad ir mano ūkiui vieną dieną ateis pabaiga“, – kalbėjo Rimas, išlaikęs viltį, kad blogos šios dienos oro sąlygos visgi nesutrukdys žmonėms atvažiuoti ir nusipirkti bulvių, nes juk „turi sodint, turi augint“.