Uogos, kurias skina iki pirmojo sniego
Šiemet miškai mažai dovanojo žemuogių. Tačiau šeimininkės užsiaugina naminių žemuogių, kurias gali skinti net iki pirmojo sniego.
Agnė Bučionienė iš Nemajūnų kaimo jau dvejus metus augina namines žemuoges. Sako, šiemet jos uogų krūmeliams – treti metai. Sako girdėjusi, kad naminių žemuogių krūmeliai po kelių metų ima nykti. Tačiau ir pati stebisi, nes jau treti metai kažkaip stebuklingai jos žemuogės auga, nokina nemažas, itin kvapnias, saldžias uogas. Augintoja jų pati pasisėjo, laukė, kol sudygs. O jos dygsta pakankamai ilgai. „Su jomis visko būna – ir dygsta, ir ne. Gal kokios pasenę sėklos pasitaiko, tai ir visai nedygsta. Stovi, stovi, kol pradeda dygti“. Tačiau kantriai laukia rezultato. „Pati daiginu ir sodinu. Tai auga, tai neauga – kaip kada. Ir nežinau, nuo ko priklauso: ar nuo žemės, ar nuo, kaip sakoma, lengvos rankos. Kartais vis tik pasiseka jų užsiveisti daugiau“, – dėsto. Plėtė žemuogyną: sodino daugiau.
Augina sau, tačiau kartais kokį litrą kitą ir parduoda. Kaina šių skanių uogų jau nesikeičia dvejus metus: litras – 8 eurai. „Kaip gi kelsi tą kainą, kai miško uogų – tokios aukštos. Man, kaip sakoma, net akis skauda vien į uogų kainas pažiūrėjus. O čia pas mane darže auga, kainos dar labiau kelti aš jau nedrįstu“, – prisipažįsta. Nors, kita vertus, ji supranta, kad miške reikia uogų surasti, priskinti, o dar erkių yra. Tačiau ir namines užauginti pastangų prireikia. „Sakyčiau, miško žemuoges net geriau rinkti, nes uogos auga krūmelio viršuje, o namines, norėdamas nuskinti, turi vartyti kiekvieną krūmelį, kiekvieną lapą“, – pastebi. Tiesa, naminės žemuogės didesnės už miško žemuoges net 2–3 kartus. Skina paprastai jas kas antrą–trečią dieną. „Jei lietus, tai noksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi“.
Darbo yra: rudenį nukerpa lapus ir uždengia agroplėvele, taip laiko iki pavasario, nes augalas pažeidžiamas, reikia pridengti, kad saugiai peržiemotų. Pajuokauja, kad ir pavasarį dar reikėtų palaikyti uždengtas, kad nenušaltų, nes šalnos padaro savo juodą darbelį: nušaldo, tada ir derlius – prastas. „Reikia nukarpyti senus lapus, kad netrukdytų naujiems lapams bei žiedams, o ir puvinys neplistų“, – pataria. Neslepia, kad supuvusių uogų ir dabar suranda, nes orai – lietingi.
„Žmonės nori naminių žemuogių, bet kad aš skinti neturiu ko. Žiūriu aš į tas savo uogas ir verkti norisi – nuskinti galiu jų labai nedaug. Praktiškai – nėra ko skinti“, – prisipažįsta Agnė. O derlius būtų tikrai geras, bet kad neįmanoma apsiginti nuo širšių. Jos uogas tiesiog sunaikina. O kaip apsiginti – Agnė nežino. „Nežinau, nei kaip kovoti, nei ką daryti“, – teigia. Užpernai buvo pastačiusi vabzdžių gaudykles, tik kad musių prigaudė daugiau nei širšių. „Ne kažin ką tos gaudyklės pagelbėjo“, – prisipažįsta. Anot Agnės, priežastis viena, kodėl širšės taip mėgsta namines žemuoges – jų nepaprastas saldumas. Nors pastebi, kad šiemet žemuogių skonis pakitęs: šiek tiek mažiau saldžios nei įprastai, nes lyja ir saulės mažiau gauna. „Bet širšės labai puola. Tiesiog iš uogų vidurio iškratau širšes“, – sako. Pastebi, kad kas dveji metai širšės taip negailestingai ima pulti šias uogas. „Šiemet tragedija. Šitiek darbo įdedi, augini, džiaugiesi ir negali nuskinti, nes širšės tiesiog nusiaubia žemuoges“, – teigia. Vienais metais uogas labiausiai „kapojo“ kai buvo didžiuliai karščiai, dabar, atrodo, ir vėsoka, ir lyja, bet puola ir – nors tu ką. „Atėjau per lietų skinti, kad bent kiek žemuogių paskinčiau, tačiau, mano dideliam nustebimui, pamačiau, kad žemuogių lysvėse pilna širšių. Jos negailestingai niokoja uogas. Jei ant piršto kuri nutupia, tai net negelia, matyt, tiek tų uogų prisiriję“, – pasakoja.
O dar ir pavasarį dalis nušalo. Pirmosios nunoko žymiai vėliau nei įprastai. „Uogų bus iki pat vėlyvo rudens, iki pat šalnų, o jei dar jas pridengi nakčiai, tai uogas gali skinti iki pirmo sniego. Tai – nesibaigiantis vitaminų šaltinis“, – jau įsitikino augintoja. Dalį naminių žemuogių derliaus Agnė užsišaldo šaldiklyje, tad jų kvapu ir skoniu mėgaujasi ir žiemą.
