Panevėžio rajono medelynai ir ūkiai skaičiuoja nuostolius, pirkėjai – didesnes kainas
Šiųmetinės pavasarinės šalnos stipriai pakoregavo Panevėžio rajono sodininkų ir uogininkų planus, o labiausiai tai pajunta tie, kurie nori patys rinkti vasaros gėrybes. Dembavos medelynas ir ūkininkas Paulius Speičys dalijasi informacija apie gerokai sumenkusį derlių, dėl to šiemet nėra galimybės savarankiškai skinti uogų, o tai reiškia ir aukštesnes kainas pirkėjams.
Savarankiško skynimo šiemet nebus
Socialiniame tinkle „Facebook“ Dembavos medelynas pranešė liūdną žinią savo klientams: „Norime jus informuoti, kad šiais metais dėl nepalankių oro sąlygų – ypač pavasarinių šalnų – mūsų derlius smarkiai nukentėjo. Deja, neturėsime galimybės pasiūlyti savarankiško trešnių, vyšnių, slyvų, kriaušių, obuolių bei juodųjų serbentų skynimo.“
Nors žurnalistai bandė gauti išsamesnės informacijos apie derliaus nuostolius, medelyno atstovai atsisakė plačiau komentuoti situaciją. „Atsižvelgdami į jūsų prašymą pateikti informaciją apie Dembavos medelyno šių metų derliaus situaciją ir nuostolius, informuojame, kad šiuo metu nesutinkame, kad apie mūsų veiklą būtų rengiamas ar publikuojamas straipsnis žiniasklaidoje“, – lakoniškai atsakė atstovai.
Nėra, ką skinti
Vis dėlto ūkininkas Paulius Speičys, anksčiau džiuginęs galimybe patiems pasiskinti braškių ir kitų uogų, atviriau pasidalijo savo ūkio, įsikūrusio Velžio seniūnijoje, Sodeliškių kaime, patirtimi. Šiemet savarankiško uogų skynimo nėra ir jo ūkyje, mat braškių derlius sunyko kone per pusę. „Šiemet nėra, ką skinti, derlius apšalęs. Patys viską išsiskiname“, – teigė ūkininkas.
Jis paaiškino, kad anksčiau leisdavo skintis uogas, kai patys darbuotojai nespėdavo to padaryti. „Būdavo, palikdavome tuos laukus, kur uogos mažesnės, kad žmonės patys pasiskintų, o mes eidavome į gausesnius, naujai pradėjusius derėti laukus.“
Šiemet – be savarankiško uogų skynimo: Panevėžio rajono medelynai ir ūkiai skaičiuoja nuostolius, pirkėjai – didesnes kainas.
Šalnos ir kainų šuolis
P. Speičys patvirtino, kad šalnos ypač stipriai paveikė braškes. „Buvo beveik dvi savaites šalnos, tai uogas dengėme. Kur nedengtos – ten gal tik koks trečdalis derliaus liko“, – apgailestavo ūkininkas. Dėl to nenuostabu, kad šiemet braškių kaina yra gerokai didesnė.
Situaciją komplikuoja ir tai, kad panaši padėtis yra kaimyninėje Lenkijoje, kuri paprastai tiekia daug uogų į Lietuvos rinką. „Priveža lenkiškų braškių, bet Lenkijoje ta pati situacija buvo – ir šalnos, ir liūtys. Uogos brangios, nėra didelių kiekių, rinkoje jų trūksta, todėl ir kaina šiek tiek pakilusi“, – aiškino ūkininkas.
Ar pirkėjai įperka brangesnes uogas? „Sunku pasakyti, ką išskiname – tą išperka“, – sako P. Speičys. Tačiau pastebi tendenciją: „Žiemai nebeperka dešimtimis kilogramų, nusiperka 5–8 kilogramus.“
Anot ūkininko, šiuo metu braškių kaina už kilogramą ant prekystalio siekia 6–7 eurus, o perkant tiesiogiai iš ūkio, kaina yra šiek tiek žemesnė.
Šiemet – be savarankiško uogų skynimo: Panevėžio rajono medelynai ir ūkiai skaičiuoja nuostolius, pirkėjai – didesnes kainas.
Kitos uogos
Ūkininkas augina ir juoduosius bei raudonuosius serbentus, tačiau pastebi, kad šios uogos nėra tokios populiarios kaip braškės. Serbentai dažniausiai skinami kombainu pramoniniais tikslais, tačiau ir jų derlius šiemet mažesnis. „Visų kultūrų, kurios žydėjo pavasarį, derlius yra mažesnis“, – apibendrino ūkininkas.
Tiesa, yra ir vilties. Rudeninės avietės žydi, ir nors šalnos pristabdė jų ūglių augimą, tikimasi pakankamai gero derliaus. Ūkyje taip pat yra nedidelis šilauogių plotas. Ankstyvosios veislės uogos jau truputį mėlynuoja, o intensyvus jų skynimas turėtų prasidėti liepos pabaigoje.
Aišku viena – šie metai yra iššūkis ūkininkams, o pirkėjams teks susitaikyti su mažesniu pasirinkimu ir aukštesnėmis uogų kainomis.
