Kastytis Žuromskas: viceministras atleistas dėl Miškų įstatymo pataisų stabdymo

Už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras Edmundas Mačieža buvo atleistas, nes stabdė Miškų įstatymo pataisų svarstymo procesą – jomis siekiama labiau saugoti miškus, pareiškė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

„Kadangi buvo sujungti visi taškai ir buvo suprasta, kad Mačieža nenori daryti jam pavestų funkcijų ir nori tik stabdyti Miškų įstatymo procesą, kuris labiau saugoja miškus ir gamtą, buvo labai greitai priimtas sprendimas jį atleisti“, – LRT radijui trečiadienį teigė K. Žuromskas.

Pasak ministro, E. Mačieža veikė kartu su Seimo nariu socialdemokratu Audriumi Radvilavičiumi, kuris, anot ministro, irgi priešinasi įstatymo pataisoms.

„A. Radvilavičius yra labai suinteresuotas, kad komitete būtent tokie veiksmai ir būtų ir kad Miškų įstatymas būtų stabdomas, todėl kad jis A. Radvilavičiui yra nepatogus. Pasirodo, yra nepatogus ir E. Mačiežai“, – aiškino ministras.

„Šiandien kas įvyko Aplinkos komitete, buvo surežisuota iš anksto. Tai nebuvo neplanuotas sprendimas (atleisti viceministrą – BNS)“, – pridūrė K. Žuromskas.

Tuo metu A. Radvilavičius BNS sako, kad nesutarimo esmė yra ne Miškų įstatymo pataisos, o tai, kad viceministrui nebuvo leista kuruoti miškų poltikos.

„Tikrai nieko nesiruošiu stabdyti ir čia kalba eina ne apie Miškų įstatymą, bet aplamai apie kompetencijų priskyrimą konkrečiam viceministrui, kuris turėtų tas funkcijas vykdyti, bet jų negauna dėl kažkokių kitokių priežasčių. (...) Viceministras, kurio pareiga yra kuruoti miškus, jam nesuteikti pilni įgaliojimai veikti kaip viceministrui, kuruojančiam šitą jam priskirtą temą“, – BNS aiškino  socialdemokratas.

Jo teigimu, atleistas viceministras nedalyvavo sprendimų priėmimo procese dėl kitų su miškų politika susijusių klausimų.

„Kiti klausimai yra, pavyzdžiui, Valstybinės miškų urėdijos valdybos personalijų svarstymas. Dabar yra formuojama valdyba. Tai valstybiniai miškai pagal nutylėjimą priklausytų viceministrui, kuris kuruoja miškų klausimus – jo nekviečia. Pagal nustatytas tvarkas Miškų tarnyba turi pateikti miškų kirtimo normas suderinti kiekvienais metais – jo nekviečia“, – pasakojo politikas. 

Visgi A. Radvilavičius pripažino nepritariantis dabartinei Miškų įstatymo projekto versijai, nes tai smarkiai paveiktų miškininkystę, sumažėtų Valstybinės miškų urėdijos pajamos.

„Tai miškininkystę ženkliai apriboja. (...) Tai optimistinis scenarijus, jie (Miškų urėdija – BNS) skaičiuoja, kad Valstybinių miškų urėdija (prarastų – BNS) 37 mln. eurų, baziniu scenarijumi – 43 mln. eurų, o pesimistiniu – 52 mln. eurų kasmetinių pajamų“, – teigė Seimo narys.

Pasak ministro K. Žuromsko, tai nėra Socialdemokratų partijos, o tik dviejų asmenų veikimas.

„Aš nenorėčiau čia įtraukti (Socialdemokratų – BNS) partijos, nes tai nėra partiniai klausimai, tai yra konkrečių personalijų konkretūs klausimai, įtakojantys labai didelius sprendimus. Nesakyčiau, kad čia yra socialdemokratai“, – radijui tikino „aušriestis“ K. Žuromskas.

Jis teigė sprendimo atleisti viceministrą nesitaręs su „Nemuno aušros“ partijos, kuriai priklauso Aplinkos ministerija, pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu, nes nepavyko su juo susisiekti: „Aš taip R. Žemaitaičiui ir neprisiskambinau.

Kaip rašė BNS, E. Mačieža trečiadienį Seimo Aplinkos komitete pareiškė, kad faktiškai sprendimus dėl miškų politikos priima „Nemuno aušros“ deleguotas ministras K. Žuromskas ir ministerijos kancleris, tos pačios partijos deleguotas buvęs ministras Povilas Poderskis.

A. Radvilavičius Seimo komitete pastebėjo, kad viceministras nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo keliuose ministerijos susitikimuose, kur buvo aptariami miškų politikos klausimai.

Kaip rašė BNS, Miško įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.

Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.

Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei.

Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.

Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.

Vyriausybė pritarė šiam Miškų įstatymo projektui pernai gruodį.