Iš emigracijos – į pirties ritualus: uteniškė pasirinko neįprastą profesiją

Uteniškė Kornelija Misiūnaitė pasirinko profesiją, kuri daug kam atrodo neįprasta. Utenos diena. nuotr. Uteniškė Kornelija Misiūnaitė pasirinko profesiją, kuri daug kam atrodo neįprasta. Utenos diena. nuotr.

Uteniškė Kornelija Misiūnaitė pasirinko profesiją, kuri daug kam atrodo neįprasta. Mergina ilgą laiką ieškojo savo gyvenimo krypties, buvo emigravusi į užsienį ir po aštuonerių metų grįžusi į gimtinę nusprendė tapti pirtininke. Pasak jos, pirtis nėra vien tik apie prausimąsi. Pirties ritualų metu susijungia kūno valymasis ir emocinis atsipalaidavimas, o kruopščiai apgalvota SPA programa tampa lyg terapija, kuri padeda žmogui sugrįžti į save. Apie požiūrį į pirties kultūrą ir tai, kodėl vis daugiau žmonių ieško ne tik įprasto pasibuvimo pirtyje, bet ir gilesnės patirties, pašnekovė papasakojo „Utenos dienos“ skaitytojams.

Būdama pirtyje atrado savo pašaukimą

28-erių pirtininkė gimė ir augo Utenoje. Baigusi Utenos „Saulės“ gimnaziją išvyko į užsienį. Po aštuonerių metų grįžusi į gimtąjį kraštą atrado savo pašaukimą.

„Aukštaitija man savas kraštas. Esu gyvenusi ir Aukštaitijos nacionaliniame parke, o Utenoje iki šiol gyvena mano tėvai. Myliu gamtą, mėgstu būti miške, todėl pasirinkau išvykti gyventi į Druskininkus. Pirtininkystė mano gyvenime atsirado kaip milimetrinis šansas, kurį aš čiupau dar net iki galo nesuprasdama, nei kas tai per mokslas, nei kur nuves šis kelias“, – pasakojo Kornelija.

Kartą apsilankiusi profesionalaus pirtininko vedamuose pirties ritualuose mergina suprato, kad tai ir yra jos kryptis. Nors šiuo metu ji gyvena Druskininkuose, pirtinimosi seansus organizuoja daugelyje miestų, taip pat ir gimtojoje Utenoje.

„Kai grįžau iš užsienio, pradėjau dirbti pas savo draugę Asalnų stovyklavietėje Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ten vyko pirtininkų suvažiavimas ir aš kartu su jais dalyvavau pirties ritualo seanse. Pirtinomės apie šešias valandas ir sulaukiau jų klausimų, kodėl aš pati dar nesu pirtininkė. Baigusi mokyklą neturėjau jokio išsilavinimo, žinojau, kad biure dirbti negalėčiau, man reikia judesio, veiksmo gamtoje, todėl rudenį nusprendžiau stoti į mokyklą, kurioje ruošiami pirtininkai“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Utenos diena

Video