Euro zonos infliacija sausio mėnesį pakilo
Pirmadienį oficialūs duomenys parodė, kad sausio mėnesį euro zonos infliacija pakilo nežymiai – iki 2,5 proc., ketvirtą mėnesį iš eilės veikiama brangstančios energijos.
Vartotojų kainos padidėjo nuo 2,4 proc. 2024 m. gruodį, šiek tiek nuvildamos analitikų lūkesčius. Finansinių duomenų bendrovė „FactSet“ prognozavo, kad rodiklis nesikeis.
Rugsėjį infliacija pasiekė žemiausią lygį per trejus su puse metų – 1,7 proc., tačiau nuo to laiko vėl pakilo virš Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto dviejų procentų tikslo.
Bazinė infliacija – į kurią neįtraukiamos kintamos energijos, maisto produktų, alkoholio ir tabako kainos ir kuri yra pagrindinis ECB rodiklis – ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis išliko stabili (2,7 proc.).
Ketvirtadienį centrinis bankas penktą kartą nuo birželio mėnesio sumažino palūkanų normas iki 2,75 proc., leisdamas suprasti, kad stagnuojant euro zonos ekonomikai jos bus mažinamos ir toliau.
Šis žingsnis kontrastavo su naujausiu JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimu: FED viena diena anksčiau paliko bazinę skolinimosi palūkanų normą nekeistą, kadangi „neskuba“ daryti pokyčių, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo spaudimo mažinti aktyviau.
JAV ekonomika pastaruoju metu lenkia euro zonos ekonomiką.
ECB anksčiau agresyviai kėlė skolinimosi išlaidas, bandydamas suvaldyti sparčiai augančias energijos ir maisto produktų kainas, tačiau dabar, lėtėjant kainų augimui ir silpnėjant euro zonos ekonomikai, jas vėl mažina.
Europa jau dvejus metus klimpsta ekonominėje stagnacijoje.
Augimas sustojo paskutiniame 2024 m. ketvirtyje dėl susitraukimo pagrindinėse ES ekonominėse galybėse – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurias gniuždo ekonominiai sunkumai ir politinis nestabilumas.
Nors neseniai užfiksuotas infliacijos padidėjimas sukėlė šiokį tokį susirūpinimą, politikos formuotojai tiki, jog kainų spaudimas švelnės, o jų dėmesys dabar skiriamas pastangoms palengvinti naštą 20 šalių blokui.
Sausio mėnesį fiksuotas vartotojų kainų kilimas daugiausia buvo susijęs su energijos kainomis, kurios nuo praėjusio sausio padidėjo 1,8 proc., nors gruodį išaugo tik 0,1 proc.
Paslaugų sektoriuje infliacija sulėtėjo 0,1 procentinio punkto iki 3,9 proc.
Maisto, alkoholio ir tabako kainos taip pat padidėjo 2,3 proc. (po 2,6 proc. padidėjimo gruodį), tačiau pramoninės prekės išliko stabilios – 0,5 proc.
Europa nukentėjo nuo energijos kainų šuolio po Rusijos 2022 m. invazijos į Ukrainą, dėl ko daugelyje sektorių – nuo plieno ir chemijos iki automobilių gamybos – teko sumažinti gamybą.
Vokietija papildomai kenčia dėl silpnos eksporto paklausos, neskaitant galybės struktūrinių problemų, tokių kaip darbo jėgos trūkumas.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė planą pertvarkyti bloko ekonominį modelį, įvertinus susirūpinimą, kad biurokratinės kliūtys, mažas produktyvumas ir silpnos investicijos – bei aukštos energijos kainos – verčia Europą atsilikti nuo savo konkurentų.
Panašūs straipsniai
Video
