Praėjęs sezonas žemdirbių nedžiugino – skriaudė ir gamta, ir kainos
„Sunkus, nepalankus ir liūdnas“, – taip pasibaigusį sezoną apibūdino Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Patinskas.
Anot V. Patinsko, pirmieji iššūkiai atsirado jau pavasarį. Buvo toks periodas, kad po stiprių pavasarinių šalnų gyvulių augintojai neturėjo net kur gyvulių auginti, o javų augintojams daug kur nušaldė pasėlius.
Pavasarinės šalnos ypač paveikė žieminius rapsus. Jų vegetacija prasidėjo vėliau, bet derliaus jau nedavė. 2025 metų rapsų vidurkis Dzūkijoje vos iki 2 tonų iš hektaro. Kai kuriuose laukuose nė tonos nepribyrėjo iš hektaro, Simno pusėje, kur susiklostė palankesnės augimo sąlygos, pavyko prikulti po 3 tonas. „Buvo ir tokių laukų, kurių ūkininkai nekūlė, nes nevertėjo. Iš aš pats palikau nekultus kokius 5 hektarus. Laukas žydėjo, bet vėlyvas žydėjimas grūdų neužmezgė“, – konstatavo ūkininkas.
Su žieminiais kviečiais susiklostė kitokia situacija. Nenušalę kviečiai davė gerą derlių, nors iš pavasario atrodė, kad nieko gero nebus. Išgelbėjo po šalnų prasidėję lietūs ir vėsūs orai. Jei būtų buvę lietūs ir šilti orai, ligų būtų nepavykę išvengti. Užaugo įprastas kviečių derlius – 5–9 tonos iš hektaro. Ūkininkus džiugino tai, kad grūdai buvo labai geros kokybės. Deja, labai žemos supirkimo kainos neleido pasidžiaugti geru rezultatu.
„Vasarinių javų taip pat užderėjo įprastas derlius, tarkime, miežių – 6–7 tonos iš hektaro“, – sakė V. Patinskas.
„Mūsų rajone dominuoja žieminiai kviečiai. Apie trečdalį laukų užimdavo rapsai. Dabar ši situacija keičiasi. Daugelis ūkininkų mažina šios kultūros plotus, ieško alternatyvų, ką vietoje jos sėti, planuoja daryti pertrauką ir rapsų metus kitus visai neauginti. Priežastis – nėra pesticidų, kurie augalus veiksmingai galėtų apsaugoti nuo ligų. Mano nuomone, tokį ligų išplitimą galėjo paveikti ir netinkama sėjomaina.
Kukurūzų pasėlių nuėmimas bus gana sudėtingas, jis vėluoja, nes dėl drėgmės pertekliaus sunku įvažiuoti į laukus. Kol kas grūdiniai kukurūzai dažniausiai auginami kaip sėjomaininis augalas. Jų plotai pamažu plečiasi rapsų sąskaita“, – pasakojo Alytaus ūkininkų sąjungos vadovas.
V. Patinskas pasidžiaugė, jog viename ūkyje pradėtos auginti sojos. Prieš tris savaites jų laukai atrodė labai gražiai, vaizdas nuteikė optimistiškai, tad kitais metais sojas pasėjęs ūkininkas galvoja praplėsti plotus.
„Gyvulininkystės sektoriaus situaciją galėčiau apibūdinti kaip stabiliai blogą. Dabar didžiausias iššūkis Mėlynojo liežuvio liga. Mūsų rajone šios ligos dar nėra diagnozuota, tačiau kaimyniniame Prienų rajone ji jau nustatyta. Optimizmo suteikia, kad orai atvėso ir gyvuliai bus tvartuose, o mašalai, galintys platinti virusą, neskraidys. Dėl pavasario nerimas išlieka“, – kalbėjo V. Patinskas.
Nutraukus veiklą Lietuvos ūkininkų sąjungos „Dzūkijos ūkininko“ skyriui, Alytaus rajono ūkininkai sukūrė naują – Alytaus ūkininkų sąjungą. Antrus metus gyvuojanti organizacija jau turi per 50 narių. Jos vadovas V. Patinskas džiaugiasi, kad prie organizacijos jungiasi ir kitų rajonų ūkininkai. „Kol kas išsikeltus planus įgyvendinti sekasi sunkokai, tačiau nors ir pamažu, viskas eina į priekį, ūkininkai tampa aktyvesni“, – tvirtino V. Patinskas.
