Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikuoja esanti automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.

„Mes matome, kad katastrofiškai yra neteisinga sistema. Visų pirma, automatinis įtraukimas, maža to, kad tave įtraukia vieną kartą, tai netgi atsisakius tas įtraukimas yra kartojamas. Tai reiškia, kad tu desperatiškai turi sėdėti „Sodros" paskyroje ir nuolat jaudintis bei bijoti, kad dar kartą neįtrauktų. Dar šią problemą gilina tai, kad visiems buvo paskleista žinutė, jog iki 40-ies metų turi nervuotis, o po 40-ies gali atsipalaiduoti, nes niekas neįtrauks – tai yra netiesa. Tie kas 2019-ais metais atsisakė, juos dar periodiškai iki 2028-ųjų metų „Sodros" sistema įtraukinės, nepaisant jų amžiaus”, – pirmadienį Delfi televizijai teigė I. Ruginienė.

„Kitas dalykas, jeigu kartais tave įtraukia, negali atsisakyti visą gyvenimą tų „geležinių klumpių" ant kojų, tai jeigu atsitinka sunki materialinė padėtis, tik vieną kartą gyvenime ir tik dvylikai mėnesių gali sustabdyti įmokų mokėjimą”, – pridūrė ji.

Profsąjungų atstovė aiškino, kad esant dabartinei sistemai, valstybė ir mokesčių mokėtojų pinigai dirba privačiam verslui, o tai taip pat yra kritikuotina.

„Valstybė ir mūsų mokesčių pinigai dirba privačiam kapitalui. Tai reiškia, kad „Sodra" daro automatinį įtraukimą, parenka fondą, kurį jeigu vėliau norėtum pakeisti, vėl turėtum susimokėti papildomai. Valstybė taip pat moka dotacijas šiam verslui”, – sakė LPSK vadovė.

„Net ir į pensiją išėjęs dirbantis pensininkas turi mokėti įmokas. Tai kam jis dar toliau kaupia, kokiai ateičiai, 120 metų tikisi gyventi?”, – pridėjo ji.

I. Ruginienė pažymėjo, kad pensijų fondai nėra blogi, tačiau kaupimo juose modelis yra ydingas. Ji taip pat akcentavo, kad reikia atsisakyti automatinio žmonių įtraukimo į pensijų fondus.

„Visa ši sistema, ydingas modelis, verčia užduoti daug klausimų. Mes nesakome, kad privatūs fondai yra blogai, rūpintis senatve reikia ir galvoti, kas bus po daug metų, reikia. Privatūs fondai gali egzistuoti, ir mes nieko prieš, bet sukurtas modelis klausimų kelia”, – tvirtino LPSK pirmininkė.

„Reikia atsisakyti automatinio įtraukimo. Aš nieko prieš, fondai gali reklamuoti, ta reklama gali būti, bet neturėtų būti automatiškai žmonės įtraukiami. Kita vertus, jeigu aš jau sutikau, pasirašiau, galbūt su tomis sąlygomis, jog negaliu išsiimti pinigų, tai dėl atostogų jau turiu aš spręsti, kiek jos turėtų būti ir kiek galiu sulaikyti įmokas”, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Dalyvavę iki 2018-12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos.

Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.

Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

Tuo tarpu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.

Galiausiai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.