Žemiau savikainos dirbantiems ūkininkams ŽŪM atkerta: „Atskirų priemonių nėra“

Lietuvos bulvių sektorius šį sezoną susiduria su itin sudėtinga situacija – žemomis kainomis, pertekliumi Europos rinkoje ir didėjančiu importu. Augintojai atvirai kalba apie darbą žemiau savikainos, svarsto trauktis iš Nacionalinės kokybės produkto (NKP) sistemos ar net visai atsisakyti bulvių auginimo. Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pripažįsta, kad atskirų priemonių bulvių sektoriui nėra.

Derlius netenkina

Bulvių augintojas, ūkininkas Edas Sasnauskas šiemet ankstyvųjų bulvių išvis nesodino. Jo ūkiuose auginamos tik maistinės bulvės – apie 125 ha. Vidutinis derlius siekė apie 30 tonų iš hektaro, tačiau, pasak ūkininko, tokie rezultatai netenkina.

„Su realizacija sekasi sunkiai, nes rinka užversta bulvėmis iš Lenkijos, Vokietijos – pigiomis, neaiškios kilmės, neaišku, kokiomis sąlygomis augintomis ir kokia chemija apdorotomis. Lietuvoje tokias medžiagas naudoti draudžiama, tačiau tokios bulvės vis tiek atsiduria prekybos centruose“, – sako E. Sasnauskas.

Pasak pašnekovo, bulvių perteklius Europos rinkoje spaudžia visą sektorių. Tai ypač atsispindi kainose.

„Pas mus kaina – jokios, nes net negalime atiduoti į prekybą. O parduotuvėse matome 19 centų už kilogramą. Kai bulvių savikaina siekia 22–25 centus, tai akivaizdus kainų dempingas. Taip pribaigiami likę Lietuvos ūkininkai“, – teigia augintojas.

Iš NKP sistemos pasitraukė po 15 metų

E. Sasnauskas tvirtina pasitraukęs iš NKP sistemos, kurioje dalyvavo 15 metų. Pagrindinė priežastis – reikalavimas naudoti ne mažiau kaip 30 proc. sertifikuotos sėklos.

„Tai korupcinis susitarimas. 2022 m. Žemės ūkio ministerija įvedė tokius reikalavimus, kad ūkininkai realiai nebegali dalyvauti. Jei šiemet būčiau jų laikęsis, mano nuostolis būtų siekęs apie 150 tūkst. Eur“, – tvirtina ūkininkas.

Jo teigimu, šis reikalavimas „uždaro duris“ vietiniams augintojams ir sudaro palankias sąlygas sėklų importuotojams. Kokie E. Sasnausko ateities planai? Ar jis žada mažinti auginamų bulvių plotus?

„50 prieš 50 svarstome, ar išvis dar sodinti bulves. Prie tokių kainų dirbti neįmanoma“, – tiesiai šviesiai rėžia jis.

Dirbama žemiau savikainos

Kitas bulvių augintojas – Linas Pukelis – šiemet ankstyvosioms bulvėms skyrė 30 ha. Pavasarį pasėlius net tris kartus pakando šalnos, derlius vėlavo, tačiau vėliau, pasak ūkininko, buvo „normalus kaip ankstyvosioms bulvėms“.

Iš viso jo ūkyje auginama apie 208 ha bulvių. Tačiau realizacija taip pat sudėtinga.

„Maža kaina, nelabai kam reikia, todėl situacija sudėtinga. Jaučiame labai stiprų ES pertekliaus spaudimą – pardavinėjame gerokai žemiau savikainos“, – teigia L. Pukelis.

Jis kol kas dar dalyvauja NKP sistemoje, tačiau svarsto pasitraukti.

„30 proc. sertifikuotos sėklos reikalavimas labai brangus. Naudos iš sistemos gauname mažiau, nei ji mums kainuoja“, – sako augintojas ir priduria, kad jei situacija nesikeis, bulvių plotus mažins.

Tiesa, stipriai sumažinti nepavyks dėl turimų įvairių įsipareigojimų.

Asociacija: krizę skelbti anksti, bet rizikų daug

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) pirmininkas Paulius Andriejavas patvirtina, kad Vokietijos ir Lenkijos bulvių perteklius daro tiesioginę įtaką ir Lietuvai.

„Nuo spalio mėnesio tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje buvo dempingo kainos, ypač ūkiuose be saugyklų. Tai atsispindėjo ir Lietuvos prekybos centruose – buvo galima rasti lenkiškų, belgiškų bulvių“, – sako jis.

Pasak P. Andriejavo, dabartiniai šalčiai šiek tiek koreguoja kainas, nes dalis ūkių netenka prekinės kokybės produkcijos, tačiau apie grįžimą į ankstesnių metų kainų lygį kalbėti dar anksti.

„Krizė – gal dar per stiprus žodis, bet rizikų daug. Ar ūkiams pavyks finansiškai atsistatyti, pamatysime artimiausiu metu“, – teigia asociacijos vadovas.

Vertindamas NKP sistemos pokyčius, jis sako, kad vienareikšmio vertinimo nėra, tačiau situaciją būtina taisyti – reikia kalbėtis tiek dėl bulvių sėklos, tiek dėl kainodaros, tiek dėl sertifikavimo.

„Klausimų yra, jie sprendžiasi su laiku. Tikimės, viskas turėtų susinormalizuoti“, – viltingai užbaigia LDAA pirmininkas.

Ministerija: atskirų priemonių bulvėms nėra

ŽŪM nurodo, kad šiame programiniame laikotarpyje NKP bulvės remiamos per ekologinę sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, kurioje nustatyta 337 Eur/ha kompensacinė išmoka. Šiuo metu vykdomos procedūros atskiros kompensacijos normos nustatymui būtent NKP bulvėms.

Visgi ŽŪM pripažįsta, kad atskirų, tik bulvių sektoriui skirtų priemonių nėra. Dėmesys skiriamas visam vaisių ir daržovių sektoriui, siūlant bendras investicines, draudimo ir rizikos valdymo priemones.

Pasiteiravus ministerijos, ar nepastebimas ūkininkų traukimasis iš NKP sistemos, Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus specialistai nurodė, kad palyginus 2024 m. ir 2025 m. duomenis NKP bulvių augintojų skaičius išliko panašus (atitinkamai 45 ir 46), o gamybos apimtys netgi augo – 2024 m. derlius 73924,6 t, 2025 m. – 78277,9 t.

Visgi patys bulvių augintojai tikina, kad be realių ekonominių sprendimų – kainų, importo kontrolės ir NKP reikalavimų peržiūros – sektoriaus ateitis išlieka labai neaiški.

Kol kabinetuose skaičiuojamos tonų statistikos, laukuose skaičiuojami nuostoliai. Jei sprendimų nebus, šis sezonas daliai bulvių augintojų gali tapti paskutinis.