Įtariama, kad gaisras Zabieliškio sąvartyne kilo sprogus baterijai

Ankstų ketvirtadienio rytą kėdainiečiai į savo mobiliuosius telefonus gavo pranešimus iš Priešgaisrinio gelbėjimo departamento apie tai, kad kilo gaisras Zabieliškio sąvartyne, Kėdainių rajone. Nors pusę šešių pastebėtas gaisras buvo greitai lokalizuotas (apie pusę septynių), gaisravietėje dar kurį laiką dirbo ugniagesiai, o atsakingos institucijos aiškinosi situaciją. Pirminiais duomenimis, degė ne pagrindinis atliekų kalnas, o atskiroje aikštelėje sukrautos stambiagabaritės ir statybinės atliekos, baldai. Spėjama, kad smulkintų atliekų krūva galėjo užsidegti nuo sprogusios baterijos.

Užsidegė atskira atliekų krūva

Pasak į įvykio vietą išskubėjusio Kėdainių rajono savivaldybės pareigūno, atliekančio parengties funkcijas, Jono Švedo, gaisras kilo dar prieš aušrą, apie penktą valandą ryto, o tai užfiksavo sąvartyno stebėjimo kameros.

„Gaisras buvo ne pagrindinėje aikštelėje, o kitoje, kurioje sukrautos stambiagabaritės atliekos, baldai. Čia tos atliekos smulkinamos, šalia stovi smulkinimo mašinos“, – aiškino specialistas.

Gaisras buvo greitai lokalizuotas, tačiau darbai tuo nesibaigė. „Gaisras buvo lokalizuotas maždaug per valandą nuo pranešimo gavimo, ir dabar gaisrininkai perkasinėja tą smilsktančią krūvą. Perkasinėja ir švirkštais pila vandenį. Dabar garų labai daug yra, gal ir kvapas dar kažkur eina“, – situaciją įvykio vietoje komentavo savivaldybės atstovas.

Jo teigimu, degimo plotas galėjo siekti apie 20×20 metrų. Atviros ugnies jau kurį laiką nematyti, tačiau smilkstančią krūvą būtina visiškai užgesinti.

„Degimo nėra, tiktai tiek, kad ta krūva paviršiuje vis dar šiek tiek svyla“, – sakė J. Švedas, pridurdamas, kad gaisras giliau į krūvą neįsimetė, o liepsnojo tik šiukšlių krūvos paviršius.

Įvykio vietoje dirbo gausios ugniagesių pajėgos – Šėtos, Josvainių, Pramonės, Kėdainių miesto, Žeimių ir Jonavos ugniagesių komandos. Taip pat policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba.

Galvojo ir apie gyventojų evakuaciją

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė informavo, kad vietoje buvo sprendžiama dėl gyventojų evakuacijos.

„Buvo didelis rūkas, dūmai nekilo į viršų, nesisklaidė, ugniagesiai turėjo vertinti aplink gyvenančių žmonių situaciją – ar jiems negresia pavojus. Buvo papildomai iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai.

Policijos pareigūnai, kai pasikeitė vėjo kryptis ir buvo iškilusi grėsmė miestui, taip pat vertino situaciją, ar nereikės evakuoti kai kurių gyventojų“.

Vis dėlto paaiškėjo, kad evakuacija nėra reikalinga, bet gyventojai, maždaug 5 km. spinduliu nuo įvykio vietos, gavo pranešimus su rekomendacijomis riboti savo buvimą lauke, namuose laikyti uždarytus langus.

Gaisro priežastis – sprogusi baterija

J. Švedas teigia, kad sąvartyno vaizdo kamerose matyti, kad gaisras kilo savaime. „Iš vaizdo įrašymo kamerų medžiagos matosi, kad anksti ryte vienu metu iš tos krūvos ima kilti dūmelis, vis stiprėja, o paskui prasimuša liepsna“, – sako specialistas.

Jo manymu, tarp susmulkintų atliekų – baldų, porolono, baldinių plokščių – greičiausiai buvo kažkas netinkamo, kas ir galėjo sukelti ugnį. Pavyzdžiui, baterijos.

Šią versiją patvirtina ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Zabieliškio sąvartynas ir priklauso. „Pagal fiksuotą vaizdo įrašą, tikėtina, kad atliekos galėjo užsidegti nuo sprogusios baterijos. Pradėjo viskas smilkti, natūralu, nuo kažkokio sprogimo ar išsiliejusių rūgščių, ir užsidegė.

Ragintume gyventojus atsakingai rūšiuoti ir tokias atliekas, kaip baterijos, elektroniką mesti į tam skirtas vietas, nes jos, atsidūrusios ne vietoje, tikrai labai dažnai sukelia gaisrus“, – sakė Kauno RATC viešųjų ryšių specialistė Živilė Valaitytė.

Ji pridūrė, kad gaisro metu jokia sąvartyno technika nebuvo apgadinta.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

Pasak J. Švedo, įvykio vietoje dirba ne tik ugniagesiai, bet ir kitų tarnybų specialistai. „Aplinkosauga čia irgi yra atvažiavusi, jie žiūri vandens nubėgimą. Tikrina, kad vanduo, kuriuo gesinamas gaisras, nenubėgtų kažkur ir neužterštų paviršinių ir gruntinių vandenų“, – teigė jis.

Patys Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai sako, kad gaisro gesinimo metu aplinkosaugininkai ėmėsi priemonių, kad gaisro vanduo nepatektų į paviršinius vandenis.

„Gaisravietėje naudotas vanduo į paviršinius vandens telkinius nepateko, organizuojamas jo surinkimas“, – sako AAD. Departamentas taip pat operatyviai pradėjo neplaninį Zabieliškio sąvartyno patikrinimą, o jam pasibaigus jau galės informuoti apie žalą aplinkai ir kitas nustatytas aplinkybes.

Oro tarša – nereikšminga

Aplinkosaugininkai taip pat ramina, kad oro tarša, atsiradusi dėl gaisro, nereikšminga. „Aplinkos apsaugos agentūros Kėdainių oro kokybės tyrimų (OKT) stoties duomenimis kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido koncentracijos šiuo metu normų neviršija, aplinkos oro kokybė Kėdainiuose – gera“, – maždaug 9.30 informavo AAD.

Tos pačios nuomonės laikosi ir NVSC. „Visuomenės sveikatos centras informavo, kad mieste esančioje oro kokybės matavimo stotyje nefiksuojama oro tarša kietosiomis dalelėmis“, – sakė J. Švedas.

Nepaisant to, gyventojams buvo išsiųstos rekomendacijos ir perspėjimo žinutės 5 kilometrų spinduliu nuo gaisro vietos.„Rekomendacijos yra išplatintos, mes apie pusę aštuonių patalpinom Kėdainių rajono savivaldybės puslapyje ir Facebook‘e“, – informavo J. Švedas.

Jis pats teigia, kad būdamas įvykio vietoje, ypatingo blogo kvapo nejaučiantis. Be abejonės, užuodžiamas degėsių kvapas, tačiau svylančio plastiko ar kitų kvapų, kurie signalizuotų apie stiprią oro taršą, nėra.

Gesinant gaisrą kyla ir garų debesis, tačiau dėl stipraus rūko sunku nustatyti, kur garų ir dūmų debesis keliauja.