Planuodami artėjančių dvejų metų veiklos strategiją, politikai susidūrė su nerimą keliančiu faktu: Kretingos rajone – 900 kilometrų melioracijos griovių, virš tūkstančio kanalų žiočių, daugybė drenažo rinktuvų, o dar – keliolika hidrotechninių statinių, tačiau viso to didžiulio ūkio būklė kasmet blogėja.

Savivaldybės tarybos komitetams svarstant 2025-2027 metų strateginio veiklos plano projektą, kai kuriems tarybos nariams kilo klausimas dėl rajono teritorijoje esančių melioracijos įrenginių būklės ir gaunamų lėšų jų priežiūrai ir remontui. Antradienį Finansų ir inovacijų komiteto nariams savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Žaneta Seniūnienė pristatė pagrindinius skaičius ir faktus. Kasmet rajonas gauna iš vyriausybės maždaug 200 tūkst. eurų viso melioracijos ūkio priežiūrai vykdyti. Prieš kelerius metus buvo bene vienintelis kartas, kai suma didėjo iki 250 tūkstančių, o pastovesnis lėšų kiekis vis tik sukasi apie 200 tūkstančių. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, didžiausia problema yra melioracijos grioviai ir jų žiotys: griovių ilgis siekia net 900 km, jie ir jų žiotys labiausiai užsikemša ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

Melioracijos įrenginių priežiūrai skiriami 200 tūkst. eurų tik padeda „gesinti gaisrus“. Lėšų panaudojimo tvarka numato, kad iš gaunamos sumos tik iki 60 tūkst. Eur galima naudoti avaringų vietų tvarkymui, o tikriems melioracijos darbams realiai lieka ne daugiau 150 tūkstančių. Nusistebėjimo nekelia faktas, kad per metus išvaloma tik apie 10 km griovių, o tai – tik vienas procentas jų bendro ilgio.

„Pinigų tikrai trūksta, dar svarbu pabrėžti, kad mes rūpinamės tik valstybei priklausančiu turtu. Pernai išvalyta 10,3 kilometro griovių, drenažo rinktuvų – 2,6 kilometrų, pakeista 130 žiočių, o jų yra vir tūkstančio, dar 1100 pralaidų, nušienauta 6 hektarai krūmų“, – kalbėjo Ž. Seniūnienė.

Tarybos nariams ji pasakojo, kad domėjosi, kaip melioracijos reikalus sprendžia kitos savivaldybės. Pasak vedėjos, panaši situacija kartojasi daug kur, originalesnį sprendimą neseniai rado Kauno rajono savivaldybė, melioracijai tvarkyti skirdama dalį žemės mokesčio. O paprastai daug kur apeliuojama į privačių žemės savininkų sąžinę, prašoma ir jų imtis iniciatyvos tvarkant melioracijos įrenginius. Kretingos rajone tik stambieji ūkininkai tvarko jų žemėse esančius melioracijos griovius ir kitą įrangą. Su smulkesniais ūkininkais tartis sunku, todėl sunkoka suderinti valstybinių ir privačių tinklų priežiūrą.

Melioracijos įrenginiams žalą daro ne tik laikas, jų nepriežiūra, bet ir bebrai. Pasirodo, Kretingos rajone yra vyras, renkantis informaciją apie ne vietoje atsiradusias bebrų užtvankas ir jas ardantis. Už tai jis neima jokių pinigų, viską pats filmuoja ir filmuotą medžiagą skelbia socialiniuose tinkluose. Pasirodo, jam tai apsimoka.

Ž. Seniūnienė kalbėjo, kad prieš keletą metų atsirado įvairios bendrovės, kurios savo iniciatyva melioracijos griovius valo nuo krūmų, o nupjautą medieną naudojo biokuro gamybai. Tai gera iniciatyva, vėliau palengvinanti griovių valymą.

Tačiau apskritai visas rajono melioracijos ūkis, gaudamas nepakankamą finansavimą, tik blogėja. Finansų ir inovacijų komiteto posėdyje sutarta, kad atlikus konkretesnius skaičiavimus, melioracijos įrenginių priežiūros finansavimo klausimas bus svarstomas toliau.