Inkūnų šaltinį įformino kaip melioracijos griovį
Šimonių girios bendruomenė išsiaiškino, kad žemėtvarkininkai Inkūnų kaime esantį žmonių šventu laikomą šaltinį įformino kaip melioracijos griovį. Šis sprendimas atvėrė kelią nelegalioms turizmo sodybos statyboms – šalia medinės Inkūnų bažnyčios iškilo gelžbetoninis bokštas.
Dėl nelegalių statybų bendruomenė kreipėsi į teismą. Nacionalinei žemės tarnybai, kuri patvirtino žemėtvarkos projektą, teisme įrodyti savo tiesą gali būti labai sunku, nes viešąjį interesą ginti ėmėsi paveldosaugininkė, buvusi Seimo narė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, architektė Aurelija Stancikienė.
Bendruomenė taip pat kreipėsi į Anykščių savivaldybę, prašydama nelegalizuoti bokšto ir perspėjo, kad gindama viešąjį interesą bus priversta kreiptis į prokuratūrą dėl kaltų asmenų nustatymo ir jų asmeninės atsakomybės.
Inkūnų atvejis atskleidžia galimą korupcinę sistemą
Daugiau kaip 40 metų save sezonine inkūniete laikanti, Šimonių girios bendruomenei priklausanti A. Stancikienė „Anykštą“ informavo, kad dėl Inkūnuose pradėtų nelegalių statybų Šimonių girios bendruomenė kreipėsi į Regionų administracinį teismą.
„Viešinti šią problemą ir sustabdyti nelegalias statybas svarbu ne tik ginant šią unikalią vietą, kur pasisemti vandens atvažiuoja žmonės ne tik iš viso Anykščių rajono, bet ir iš toliau, tačiau ne mažiau svarbu pakeisti visą tą biurokratinį neatsakingumą ir aplaidumą, o gal net ir korupcinę sistemą, kurią labai ryškiai atskleidžia šis Inkūnų atvejis.Mūsų bendruomenė nustatė, kad jau 2020 metais buvo paruoštas pamatas šiai aferai, nes tuomet buvo įteisintas skandalingas faktas: garsusis Inkūnų šaltinėlis ir šalia tekanti upė (neformaliai – upelis) – kairysis Šventosios intakas buvo įforminti kaip melioracijos grioviai! Dar daugiau – žemėtvarkos projekte teigiama, kad šiame sklype yra tik grioviai ir jokio vandens telkinio. Sunku patikėti, kad matininkas, anykštėnas Donatas Jucius neskyrė upės ir šaltinio nuo griovio, todėl galima daryti prielaidą, kad ši nešvari istorija buvo sumanyta, siekiant žūtbūt šioje teritorijoje įteisinti statybas, o visos kitos kontroliuojančios ir tvirtinančios institucijos tik aklai dėjo ant tokių melų savo parašus (o gal buvo ir suokalbio dalyvėmis)“, – „Anykštai“ komentavo A. Stancikienė.
Inkūnuose melioracijos nebuvo
Kaip išsiaiškino Šimonių girios bendruomenė ir apie tai ankstesniais metais parašė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai adresuotame rašte, „jokie istoriniai šaltiniai nenurodo, kad kada nors Inkūnuose būtų vykdyti melioracijos darbai, niekas iš Inkūnų ir aplinkinių kaimų gyventojų, dažnai besilankančių šiame sklype pasisemti šaltinio vandens ar atvykstančių aplankyti šalia esančios garsios Inkūnų bažnytėlės, nėra matęs šiame sklype jokių melioracijos įrenginių.
Dar daugiau – prieškario ir sovietiniais metais šiame sklype vykdavo dažnos bendruomenių šventės. Kad čia nebūta melioracijos darbų, bendruomenės nariams elektroniniu paštu patvirtino ir Anykščių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovas Zenonas Bagdonas: „Informuojame, kad tarybiniais metais ir vėlesniais laikotarpiais Inkūnų kaime melioracija nebuvo vykdyta. Geoportale matininkams yra viešai prieinama informacija apie melioracijos statinius. Tais duomenimis MEL GIS duomenų baze matininkams privaloma naudotis.“
Atkreipia dėmesį, kad žemėtvarkos projekte nurodomas neatitinkantis tikrovės įrašas „esami melioracijos statiniai“.
Gelžbetoninio bokšto statytojai nukasė bevardžio upelio, ištekančio iš šaltinio, vagą, ir sukultūrino pievelę, kurioje prieš pusantrų metų iškilo gelžbetoninis bokštas. Šis nelegalus statinys priešais bažnyčią privalės būti nugriautas arba Anykščių rajono savivaldybės įteisintas iki sausio 26 dienos.
Teismą tikisi laimėti
A. Stancikienė sakė, kad Šimonių girios bendruomenė argumentuotai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu panaikinti įsakymą dėl kaimo plėtros projekto panaikinimo, tačiau gavo atsakymą, kad pagrindo naikinti įsakymo nėra. Tuomet bendruomenė ir priėmė sprendimą teisybės ieškoti teismų keliu.
Pasak A. Stancikienės, labai tikėtina, kad panašių atvejų yra ne vienas ir ne du.
„Tiesiog žmonėms per sunku su ta sistema kovoti. Mūsų bendruomenė jau nesuskaičiuoja, kiek prirašė raštų ir kiek gavo neigiamų atsakymų, bet nepasiduoda: mūsų prašymus sustabdyti šį žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas visai Europinei bendrijai svarbioje Natura 2000 teritorijoje, atmetus visiems Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) lygiams, mes NŽT vado atsisakymą apskundėme teismui ir dabar laukiame teisminio proceso, kurį tikimės laimėti“, – teigė ginant viešąjį interesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke didžiulę patirtį turinti A. Stancikienė.
Meras nesijaučia rajono šeimininku
Šimonių girios bendruomenės atstovė A. Stančikienė su redakcija taip pat pasidalino iš Anykščių rajono savivaldybės gautais atsakymais į pateiktas bendruomenės užklausas.
Bendruomenei į prašymą neišduoti statybą leidžiančio dokumento nelegalaus statinio legalizavimui, meras K. Tubis atsakė: „…Prašyme minimas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, kurio sprendinius suderino visos tikrinančios institucijos, taip pat ir saugomos teritorijos direkcijos atstovas. Sprendimą dėl minėto projekto patvirtinimo yra priėmęs kitas viešojo administravimo subjektas – Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrius prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos). Žemės priežiūros funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybės administracija pagal savo kompetenciją neturi juridinės galios priimti sprendimo dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo.“
UAB „Amatų kalnelis“ vadovė Renata Umbrasienė nesutiko „Anykštai“ atskleisti, kodėl būtent tarp bažnyčios šventoriaus ir šaltinio suplanavo pastatyti dviejų aukštų namą bei svečių namelius.
Anykščių mero Kęstučio Tubio darbotvarkėje nuo spalio mėnesio taip ir neatsirado pranešimo, kad jis skirs dėmesio Inkūnų kaimo dviejų bendruomenių keliamiems klausimams spręsti.
Į dar vieną bendruomenės prašymą atsakyti, kokių veiksmų žada imtis, kad tikrovės neatitinkantys duomenys būtų ištaisyti žemėtvarkos projekte ir NTR registre, o ypač svarbi saugoma teritorija bei joje esanti gamtos vertybė nebūtų sužalotos šiuo žemėtvarkos planu ir ten jau pradėtomis nelegaliomis statybomis, meras K. Tubis atsakė: „…informuojame, kad už žemės sklypo kadastro duomenis atsako matininkas.“
„Kaip suprantu, meras nesijaučia šeimininkas savo rajone, nes nieko negali ir vis apeliuoja į kitas institucijas. Aš darau išvadą, kad mero nejaudina faktas, kad šaltinis ir upė virto grioviais.
Pagal merą, ne jis, o bendruomenė turi pasirūpinti, kad jo administruojamame rajone upės ir šaltiniai nevirstų grioviais“, – gautus mero K. Tubio atsakymus į Šimonių girios bendruomenės prašymus komentavo A. Stancikienė.
Priminsime, kad pernai „Anykštai“ pasiteiravus, ar pasidomėjo Inkūnų kaime vykstančiomis nelegaliomis statybomis, ar buvo nuvykęs jų apžiūrėti į vietą, meras K. Tubis atsakė, kad šis atvejis yra „ne pirmo reikalingumo.“
Žada kreiptis į prokuratūrą
Šimonių girios bendruomenė gruodžio pradžioje Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui, savivaldybės administracijos direktorei Jurgitai Banienei ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Daivai Gasiūnienei nusiųstame rašte informavo, „kad jei Anykščių savivaldybės administracija artimiausiu metu nesiims ryžtingų veiksmų neteisingų duomenų ištaisymui Žemėtvarkos projekte ir NTR registre, ir įteisins šiame sklype sustabdytas neteisėtas statybas, t. y. išduos statybų leidimą pagal šį tikrovės neatitinkantį Žemėtvarkos projektą, tai traktuosime kaip sąmoningą duomenų iškraipymą ir būsime priversti kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir kaltų asmenų nustatymo bei jų asmeninės atsakomybės.“
Atgarsio sulaukė net didmiesčiuose
Priminsime, kad statybomis Inkūnų kaime „Anykšta“ praėjusių metų rudenį susidomėjo sulaukusi Svėdasų seniūnijos Daujočių kaimo gyventojos Aleksandros Daukšienės, kuri yra Inkūnų bažnyčios statyboms 10 h žemės paaukojusios Anelės Šukienės anūkė, telefoninio skambučio.
„Anykšta“ išsiaiškino, kad Inkūnuose buvo suplanuota pastatyti menininko Manto Maziliausko sukurtą namelį medžiuose, kuris įvardintas kaip miško stebėjimo laboratorija „Kankorėžis“.
Taip pat netoli bažnyčios šventoriaus turėjo iškilti vienbutis dviejų aukštų namas su mansarda bei svečių nameliai.
Kas konkrečiai numatoma statyti, pati statybų iniciatorė UAB „Amatų kalnelis“ vadovė Renata Umbrasienė, kuri prieš keletą metų įsikūrė Inkūnuose ir pradėjo rengti edukacines keramikų stovyklas, redakcijai atskleisti nepanoro.
Priminsime, kad R. Umbrasienė vienu metu buvo Šimonių girios bendruomenės pirmininke, tačiau paaiškėjus faktui, kad ji neteisėtai iškirto medžius draustinyje, iš šių pareigų pasitraukė.
Tam, kad saugoma teritorija šalia medinės Antrojo pasaulinio karo metais žmonių aukomis pastatytos Inkūnų bažnyčios ir žmonių šventu laikomu šaltinio būtų urbanizuota, paprieštaravo dvi bendruomenės – Šimonių girios bendruomenė ir Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas. Taip pat Inkūnų parapiją administruojantis Viešintų parapijos klebonas Ričardas Banys, po publikacijų „Anykštoje“ net iš vieno Lietuvos didmiesčio paskambinusi Ilona Kvaraciejienė, kuri pasakojo, jog daug metų į Inkūnus važiuojanti dėl kaimo ypatingos aplinkos ir pasisemti vandens iš šaltinio.
Kilus skandalui dėl nelegalių statybų Inkūnų kaime, redakcija gavo Šimonių girios bendruomenės pirmininkės Barboros Domarkaitės laišką, kuriame ji atkreipė dėmesį, kad savavališkos statybos Inkūnų kaime, be kita ko, vyksta ypatingoje gamtinėje ir kultūrinėje vietoje, kur jų ten tikrai neturėtų būti.
Bendruomenės pirmininkė, žinoma smuikininkė nurodė, kad šiame sklype yra tikslinė Europos mastu saugoma Natura 2000 vertybė – šaltinynai. O žemėtvarkos projekte užstatymo zona, anot B. Domarkaitės, užbraižyta ant šios saugomos vertybės.
Ji taip pat rašė, kad žemėtvarkos plane, kurio pagrindu planuojama kaimo turizmo sodyba, nėra net mažiausios užuominos apie tai, kad sklypas yra dviejų upelių sankirtoje (Inkūnų šaltinio ir Bevardžio upelio, dar vietinių vadinamo Šventuoliuku). Anot B. Domarkaitės, projekto rengėjai Nacionalinei žemės tarnybai pateikė melagingą informaciją, teigdami, kad „Vandens apsaugotumo požiūriu sklypas yra gerai izoliuotoje nuo galimos gruntinių vandenų taršos teritorijoje.“
B. Domarkaitė taip pat rašė, kad bendruomenės įsitikinimu, ir Bevardžiam šaltiniuotam upeliui taip pat turėtų būti taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiančios statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Tame nedideliame sklype pagal šį teisės aktą negalima jokia statyba, jis – per siauras.
Nacionalinė žemės tarnyba dėl Šimonių girios bendruomenės prašymo inicijuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Inkūnų kaime, kuriame vykdytos nelegalios statybos, panaikinimo, „Anykštai“ nurodė, kad projektui pritarė Anykščių rajono savivaldybė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija UAB „Amatų kalnelis“ iki praėjusių metų spalio 26 dienos buvo pateikusi privalomąjį nurodymą nugriauti arba gavus Anykščių rajono savivaldybės leidimą įteisinti Inkūnuose šalia bažnyčios ir šaltinio prieš pusantrų metų savavališkai pastatytą gelžbetoninį bokštą, tačiau gavusi šių statybų iniciatorės prašymą, privalomąjį nurodymą pratęsė trims mėnesiams – iki šių metų sausio 26 dienos.
Priminsime, kad nelegaliomis statybomis Inkūnuose žadėjo pasidomėti Anykščių rajono meras K. Tubis, tačiau jis taip ir neapsilankė šiame kaime bei nesusitiko su vietos bendruomene. „Anykštai“ jis yra sakęs, kad nelegalios statybos Inkūnuose – „ne pirmo reikalingumo atvejis.“
