Kultūros sostinei nereikia plaukiančios vytinės?

Kėdainiams ruošiantis 2026-aisiais tapti Lietuvos kultūros sostine, rajono taryboje užvirė diskusija dėl išskirtinio ir reto turistinio traukos objekto – istorinio laivo-vytinės „Vėtra“. Anuomet sprendimas statyti šį laivą kėlė nemažai aistrų tarp politikų, o dabar, kai nuspręsta, kad šis laivas Nevėžiu nebeplauks, o liks tik kaip stacionarus miesto dekoro ir istorinės atminties elementas, tų aistrų vėl nė kiek ne mažiau.

Taryboje dirbanti opozicija iškėlė mintį, kad dar bent vieną sezoną vytinė visgi galėtų ir turėtų plaukti – juk ir proga ypatinga – Kėdainiai ateinančiais metais paskelbti Lietuvos kultūros sostine.

Kaltina sėkmingo projekto sužlugdymu

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, tarybos narys Paulius Aukštikalnis kėlė klausimą, kodėl nuspręsta atsisakyti laivybos Nevėžyje, kai miestas ruošiasi didžiajam kultūros renginiui.

Politikas neslėpė nusivylimo, primindamas, kiek pastangų buvo įdėta įteisinant šį istorinį turizmo projektą.

P. Aukštikalnis prisiminė bendrą darbą su kapitonu Dariumi Petkevičiumi, vizitus į Susisiekimo ministeriją, laivo registravimą ir buvusios Kultūros centro vadovės Onos Mikalauskienės lyderystę, kurios dėka „Vėtra“ tapo miesto simboliu, pritraukusiu tūkstančius turistų.

„Kodėl sunaikinote tokį pavykusį istorinį turizmo projektą būtent tuo metu, kai mes tampame 2026 metų Lietuvos kultūros sostine?“ – mero klausė P. Aukštikalnis.

Tarybos narys stebėjosi logika statyti laivą ant kranto, kai jis galėtų būti gyva atrakcija. Jis siūlė rasti būdų – integruoti laivą į kultūros programą, perduoti jį savivaldybei ar Kultūros centrui, kad, nepaisant kaštų, „Vėtra“ 2026-aisiais plauktų.

Problemos per gilios, vytinė neplauks

Atsakydamas į opozicijos priekaištus, meras Valentinas Tamulis teigė, kad sprendimą nulėmė ne noro, o galimybių trūkumas. Pagrindinė įvardyta priežastis – personalo problema.

„Galimybių mes tokių neturime, kad tas laivas plaukiotų. Pirmiausia, tai kapitono klausimas“, – teigė V. Tamulis, pabrėždamas, kad laivavedžiui keliami specifiniai reikalavimai, o rasti žmogų, turintį teisę valdyti tokį laivą, yra sudėtinga.

Pasak mero, laivo eksploatacija reikalauja didelių resursų: kiekvieną pavasarį ir rudenį jį reikia įkelti ir iškelti iš vandens, o laikant vandenyje – nuolat prižiūrėti.

„Rinkos aikštė“ jau anksčiau rašė, kad per ketverius metus (2020–2024 m.) su vytine įvyko daugiau nei 180 plaukimų, kuriais pasinaudojo apie pusantro tūkstančio žmonių, vidutiniškai po 9 asmenis vieno plaukimo metu.

Tačiau eksploatacinės išlaidos per šį laikotarpį sudarė daugiau kaip aštuonis tūkstančius eurų, o remontui prireikė dar daugiau kaip trijų tūkstančių eurų. Tai apėmė draudimą, laivo variklio nuomą, degalus, smulkų remontą ir, žinoma, personalą – laivui valdyti reikėjo dviejų fiziškai stiprių žmonių, iš kurių vienas turėjo turėti kapitono teises.

Liks kaip paminklas ant kranto

V. Tamulis patvirtino, kad „Vėtra“ liks Kėdainių istorijos dalimi, tačiau tik kaip eksponatas sausumoje. Planuojama laivą pastatyti garbingoje vietoje ant Nevėžio kranto.

„Jis liks kaip mūsų istorijos dalis, kad gidai, vedžiodami turistus po senamiestį, galėtų apie jį taip pat pasakoti. Jis stovės ant kranto“, – reziumavo meras, taip užbaigdamas diskusijas ir nubraukdamas visas viltis dar vienam sezonui pratęsti vytinės keliones Nevėžio upe.