Kėdainiuose planuoja statyti valstybinę vandens matavimo stotį

Pastarosiomis savaitėmis Kėdainių rajono gyventojų dėmesį prikaustė pranešimai apie sparčiai kylantį Nevėžio vandens lygį. Tačiau skaičiai viešojoje erdvėje sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų, mat, kol Panevėžyje ir Babtuose Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksavo vandens lygį, siekiantį kelis metrus, Kėdainių savivaldybė pranešė apie net daugiau kaip 28 metrus pasiekusį Nevėžio upės lygį! Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai paaiškino, iš kur atsiranda ši painiava, ir užsiminė apie planus Kėdainiuose įrengti naują, oficialią vandens lygio matavimo stotį.

„Akloji zona“ tarp Panevėžio ir Babtų

Šiuo metu Kėdainiai hidrologų žemėlapyje yra savotiška „akloji zona“. Nors Nevėžis teka per patį miesto centrą, oficialių ir tikslių valstybinio lygio duomenų apie vandens lygį čia trūksta.

LHMT hidrologas Gediminas Sližys patvirtino, kad poreikis užpildyti šią spragą yra didžiulis. „Mes planuojame turėti vandens matavimo stotį Kėdainiuose. Šių metų pabaigoje yra numatyti pirkimai ir stoties įrengimo darbai.

O kai bus vandens lygio matavimo stotis, tada bus ir oficialūs duomenys, kuriais bus galima remtis“, – teigia G. Sližys. Jei viskas vyks pagal planą, Kėdainiuose atsiras ne senovinė liniuotė, o moderni technologija.

Pasak specialisto, dabartinė situacija neleidžia tiksliai prognozuoti upės elgsenos šiame ruože. „Dabar, kadangi mūsų stoties Kėdainiuose nėra, mes tik pagal faktą vandens lygio pakilimą matome, bet to lygio negalime įvertinti.

Vandens lygio matavimo stotis numatyta Kėdainiuose būtent dėl poreikio tame tarpe tarp Babtų ir Panevėžio turėti tikslius Nevėžio upės lygio matavimus“, – aiškina hidrologas.

Planuose – nauja stotis, tačiau garantijos dar nėra

Nors poreikis aiškus, stoties atsiradimas priklauso nuo biurokratinių ir praktinių aplinkybių. LHMT atstovas spaudai Gytis Valaika pabrėžia, kad projektas
 šiuo metu yra derinimo stadijoje. „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba svarsto galimybę Kėdainių mieste įrengti naują vandens lygio matavimo stotį (VMS).

Šiuo metu projektas yra planavimo ir derinimo stadijoje.

Nors Kėdainiuose numatyta įrengti VMS, bet pirma reikės išspręsti praktinius klausimus, susijusius su tinkamos vietos parinkimu bei žemės nuosavybės ir naudojimo teisiniais aspektais. Dėl šių priežasčių galutiniai sprendimai dar nėra priimti“, – sako G. Valaika.

Jei viskas vyks pagal planą, Kėdainiuose atsiras ne senovinė liniuotė, o moderni technologija. „Planuojama įrengti automatizuotą vandens lygio matavimo stotį, kuriai nereikėtų sudėtingos infrastruktūros ar nuolatinių patalpų – tai būtų kompaktiška, nuotoliniu būdu duomenis perduodanti įranga“, – būsimos stoties privalumus vardija LHMT atstovas.

Kodėl Nevėžio upės lygio matavimai taip skiriasi?

Didžiausia painiava gyventojams kyla lyginant skirtingus matavimo vienetus. Kėdainių savivaldybė neseniai paskelbė, kad Nevėžis pasiekė daugiau nei 28 metrų lygį, kai tuo tarpu Panevėžyje stotis rodė apie 4 metrus, o Babtuose – apie 6 metrus.

Ekspertai pabrėžia, kad 28 metrai Kėdainiuose nėra upės gylis. Tai vandens paviršiaus aukštis virš jūros lygio pagal Baltijos aukščių sistemą. Paprastai tariant, tai skaičius, rodantis, kokiame aukštyje virš vandenyno lygio yra upės paviršius konkrečiame taške.

Tuo tarpu oficialios valstybinės stotys matuoja pakilimą centimetrais nuo nustatyto „nulinio taško“ (pavyzdžiui, 400 cm virš stoties nulio).

Kol valstybinės stoties nėra, Kėdainių rajono savivaldybė naudojasi savo įrengta matuokle, kurią specialistai vadina neoficialia. Jos parodymai neturi teisinio pagrindo, nes ji nėra patvirtinta geodezininkų ar kitų ekspertų.

Savivaldybės naudojami „kritiniai lygiai“ yra pagrįsti istorine atmintimi, pavyzdžiui, 2012 m. didžiojo potvynio patirtimi. Nors vietos poreikiams tokia savadarbė sistema tarnauja, ji sukuria didelį chaosą, bandant duomenis lyginti su oficialiomis tarnybų ataskaitomis.

Kol Kėdainiuose nebus įrengta oficiali LHMT stotis, gyventojams rekomenduojama kritiškai vertinti skelbiamus metrus ir suprasti, kad savivaldybės „28 metrai“ yra geografinis aukštis, o ne realus upės gylis ar pakilimo mastas, lyginant su kitais miestais.

Naujos stoties pirkimai numatyti dar šių metų pabaigoje, tad tikimasi, kad kitą potvynį Kėdainiai pasitiks su tiksliais ir moksliškai pagrįstais duomenimis.