LPK: Lietuvos pramonės lūkesčiai toliau smunka

 Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas su vienintele išimtimi rugpjūtį toliau mažėja – spalį jis  siekė 45,2, kai rugsėjį – 46,7. Tai žemiausias rodiklis per paskutinius septynis mėnesius, o mėnesio kritimas, siekęs 1,5 punkto, buvo didžiausias per šį laiką, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenys.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad pastaraisiais mėnesiais matomas ne vien pramonės lūkesčių kritimas, bet ir konkurencingumo silpnėjimas.

„Energijos, darbo ir finansavimo kaštai kyla greičiau nei produktyvumas, todėl gamintojai priversti stabdyti investicijas ir atidėti plėtros planus. Tai pavojingas signalas – pramonės sektorius negali išlikti šalies ekonomikos varikliu be realaus verslo sąlygų gerinimo“, – pranešime sakė V. Janulevičius.

LPK teigimu, apie pusė įmonių tikisi, kad gamybos apimtys artimiausiu metu nesikeis, o kas penkta prognozuoja mažėjimą. Daugiausia pesimizmo – chemikalų, gumos ir plastiko gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonėse – apie pusė jų mano, kad gamyba mažės.

Tuo metu kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei tekstilės sektoriai išlieka optimistiškiausi – čia apie 40 proc. įmonių tikisi gamybos augimo.

Spalį 40 proc. įmonių teigė, kad jų produkcijos paklausa yra per maža. Prasčiausiai paklausą vertino guminių ir plastikinių gaminių gamintojai (64 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų (62 proc.) ir kompiuterinių, elektroninių bei optinių gaminių gamintojai (50 proc.).

Apie 10 proc. įmonių mano, kad artimiausiu metu teks mažinti darbuotojų skaičių, o chemikalų ir chemijos produktų gamybos bei kitų mineralinių produktų gamybos sektoriuje – kas ketvirta įmonė.

Kas penkta tekstilės ir maisto produktų gamybos įmonė taip pat tikisi darbuotojų mažėjimo. Maisto sektoriuje tai siejama su sezoniškumu, o kituose – su eksporto paklausos mažėjimu ir augančia konkurencija iš trečiųjų šalių.

Tuo metu darbuotojų skaičių reikšmingiau didinti planuoja baldų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei tekstilės sektorių įmonės – apie trečdalis jų numato plėtrą.

Bendras pramonės pajėgumų panaudojimas spalį siekė 72 proc., kai 2015–2024 metų vidurkis – 75 proci. Labiausiai – 2,1 punkto iki 57,9 proc. – per mėnesį krito tekstilės įmonių pajėgumų panaudojimas.

Spalį 50 indekso ribą peržengė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorius. Septyniuose iš dešimties sektorių lūkesčiai krito, daugiausia guminių ir plastikinių gaminių – 6,1 punkto iki 33,5, kitų nemetalo mineralinių produktų – 5,8 punkto iki 33,1 ir chemikalų bei chemijos produktų – 4,9 punkto iki 34,1.

Iki 1 punkto pagerėjimas fiksuotas medienos, šiaudų ir pynimo gaminių, maisto produktų bei metalo gaminių įmonėse.