Pasiektas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino rekordiškai daug – ketvirtadienį 10–11 val. jų gamyba pasiekė 1558 MWh. Atšilę orai lėmė sumažėjusią elektros paklausą. Išaugus vėjo gamybai ir sumažėjus poreikiui vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje sumažėjo 45 procentais. Trys ketvirtadaliai elektros buvo pagaminti vietos elektrinėse.

Gruodžio 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 45 procentais, nuo 135 Eur / MWh iki 74,2 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 73,7 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę reikšmingai pasikeitė situacija elektros rinkoje. Atšilus orams ir sumažėjus poreikiui šildytis, elektros vartojimas siekė 259 GWh. Palyginti, paskutinę lapkričio savaitę jis siekė net 286 GWh. Taip pat beveik dvigubai, iki 138 GWh, išaugo savaitinė vėjo jėgainių gamyba, ji buvo didžiausia šiemet. Ketvirtadienį 10 val. pagerintas valandinis vėjo jėgainių gamybos rekordas, kuris nuo šiol siekia 1558 MWh. Dėl šių priežasčių derinio, praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. nuo 271 GWh iki 259 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 75 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 194 GWh elektros energijos – 48 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 131 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 94 proc. nuo 71 GWh iki 138 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo 14 proc. nuo 26 GWh iki 22 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 71 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 11 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 34 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 31 proc. nuo 189 GWh iki 130 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 75 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 23 proc., o likę 2 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 91 proc. nuo 16 GWh iki 31 GWh. 77 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 20 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Švediją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 10 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 84 proc. Lietuvos kryptimi.