Po galimo paklausimo nutekinimo – klausimai dėl ŽŪM komunikacijos kultūros

Praėjusią savaitę portalas „Delfi“ paskelbė, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateikus paklausimą apie Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę ir jos sutuoktinį, informacija apie paklausimo turinį vėliau tapo žinoma pačiai politikei. Susidariusi situacija kelia daug klausimų ne tik apie šį konkretų atvejį, bet ir apie valstybės institucijų santykį su žiniasklaida apskritai. ŽŪM jau ne pirmą kartą atsiduria komunikacinių problemų akiratyje.

Ministerija bendravo su paklausimą mačiusiais darbuotojais

ŽŪM nurodė, kad dėl galimo informacijos apie paklausimą atskleidimo tretiesiems asmenims buvo kalbėtasi su visais darbuotojais, kurie dalyvavo nagrinėjant šį klausimą, įskaitant ir Žemės ūkio duomenų centro ( ŽŪDC) darbuotojus.

„Agrobitę“ ministerija informavo, kad prieigą prie paklausimo turėjo 11 darbuotojų. Pasiteiravus, ar egzistuoja speciali vidaus tvarka, reglamentuojanti žurnalistų paklausimų konfidencialumą, ministerija nurodė, kad vadovaujasi bendru teisiniu reglamentavimu bei valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais.

Be to, ŽŪM patvirtino, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis apie susidariusią situaciją yra informuotas.

Tuo metu ŽŪDC, kuris taip pat buvo minimas viešojoje diskusijoje, „Agrobitę“ patikino, kad paklausimas buvo adresuotas ministerijai, o centro pusėje jo turinį matė tik vienas darbuotojas.

Premjerės patarėjas: tokia situacija būtų vertinama neigiamai

Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas teigė, kad jei informacija apie žurnalisto paklausimą iš tiesų buvo atskleista anksčiau, nei į jį buvo atsakyta, tai būtų vertinama neigiamai.

„Jeigu informacija apie žurnalisto paklausimą buvo atskleista anksčiau, nei į jį atsakyta, tai būtų vertinama neigiamai. Tačiau faktines aplinkybes gali paaiškinti tik pati Žemės ūkio ministerija“, – sakė jis.

VTEK: vien priklausimas tai pačiai partijai interesų konflikto nesudaro

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atkreipė dėmesį į tai, kad interesų konflikto rizika paprastai vertinama tada, kai egzistuoja tiesioginis pavaldumas, asmeniniai ar turtiniai interesai arba konkretus suinteresuotumas sprendimo rezultatu. Komisija pabrėžė, kad vien priklausimas tai pačiai politinei partijai savaime nesuponuoja interesų konflikto.

Anot VTEK, aplinkybė, kad žemės ūkio ministras ir minėti asmenys anksčiau dirbo vienoje politinėje komandoje, nėra pakankama interesų konflikto rizika.

„VTEK sprendžia dėl tyrimo pradėjimo tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų apie galimą viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų pažeidimą. Vien viešojoje erdvėje skelbiamos aplinkybės apie praeityje vykusį darbą politinėje komandoje, nesant konkrečių duomenų apie šiuo metu egzistuojantį privatų ryšį, paprastai nėra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą“, – nurodė VTEK komentare.

Žurnalistų sąjunga: tai pirmiausia etikos klausimas

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad tokios situacijos pirmiausia kelia profesinės etikos klausimų. Pasak jo, nors žurnalistų paklausimai nėra valstybės paslaptis, institucijose turėtų galioti tam tikri konfidencialumo ir profesinės etikos principai.

„Klausimų ar paklausimų atskleidimas tretiesiems asmenims, apie kuriuos ir renkama informacija, yra mažiausiai neetiškas. Tai nėra valstybės paslaptis, tačiau egzistuoja tam tikri profesinės etikos ir konfidencialumo principai, kurių reikėtų laikytis“, – sakė A. Antanaitis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga į tokius atvejus paprastai įsitraukia tuomet, kai dėl savo teisių gynimo kreipiasi pačios redakcijos. Visgi, pasak A. Antanaičio, tokios istorijos neturėtų atgrasyti žurnalistų nuo tiriamųjų darbų.

„Priešingai – jos turėtų skatinti žurnalistus dar atkakliau dirbti ir siekti atsakymų į visuomenei svarbius klausimus“, – sakė LŽS vadovas.

STT: pirmiausia reikėtų vertinti kaip galimą tarnybinį nusižengimą

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pažymėjo, kad tokio pobūdžio situacijos pirmiausia būtų vertinamos ne baudžiamosios, o tarnybinės atsakomybės aspektu.

„ŽŪM darbuotojų veiksmai, galimai perdavus informaciją apie žurnalistų užklausas tretiesiems asmenims, galėtų būti vertintini kaip netinkamas pareigų atlikimas“, – nurodė STT. Tarnyba taip pat pažymi, kad netinkamas tarnybos pareigų atlikimas ar neatlikimas paprastai vertinamas kaip tarnybinis ar drausminis nusižengimas, jeigu nėra nustatytas pakankamas veikos pavojingumas baudžiamajai atsakomybei kilti.

„Teisė skirti tarnybines ar drausmines nuobaudas bei spręsti dėl jų pagrįstumo yra išimtinė darbdavio kompetencija“, – akcentavo tarnyba.

Klausimų dėl komunikacijos kilo ir anksčiau

Diskusija dėl Žemės ūkio ministerijos bendravimo su žiniasklaida kyla ne pirmą kartą. Praėjusių metų pabaigoje „Agrobitė“, rengdama publikaciją ir pateikusi ministerijai konkrečius klausimus, vietoje atsakymų sulaukė institucijos parengto pranešimo spaudai.

Redakcijos vertinimu, dalis pateiktų klausimų taip ir liko neatsakyti. Nors šis atvejis nėra tiesiogiai susijęs su dabar viešai aptariama istorija, jis taip pat atkreipia dėmesį į valstybės institucijų komunikacijos kultūrą.

Žurnalistų užklausos nėra formalumas – jos yra priemonė visuomenei gauti informaciją apie viešąjį interesą liečiančius klausimus. Todėl svarbu ne tik tai, ar institucijos laikosi teisės aktų reikalavimų, bet ir tai, ar jos vadovaujasi profesinės etikos bei atviro bendradarbiavimo su žiniasklaida principais.