Savivaldybių vadovas: ŽŪM nėra patvirtinusi algoritmo, kaip turėtų būti kaupiamas maisto rezervas

Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmėms, o politikams siūlant jį formuoti dalį produktų rezervuojant, o kitus – perkant ir sandėliuojant, savivaldybės pasigenda aiškių centrinės valdžios sprendimų ir didesnės finansinės pagalbos kylantiems iššūkiams spręsti.

„Jeigu žiūrime Valstybės kontrolės išvadas, (…) kur yra savivaldybės pažymėtos, matome, kam yra duodami nurodymai ir įsipareigojimai – Vyriausybės kanceliarijai, Susisiekimo ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Ekstremalių situacijų centrui, (…) šitoje vietoje savivaldybės yra įkaitai, kurioms yra pasakyta – nuo 4 iki 6 dienos turite užtikrinti maisto tiekimą, o kaip tai padaryti, tai jūsų galvos skausmas“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Andrius Klišonis.

Auditas nustatė, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos – pirmąsias 72 val. gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės.

Visgi, auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.

„Tai turi būti centralizuoti sprendimai, (…) turime nemažai teisės aktų, kurie tarpusavyje nėra iki šiol suderinti ir patvirtini, šiuo klausimu tikrai yra nemažas chaosėlis“, – tikino A. Klišonis.

Anot „Maisto banko“ direktoriaus Simono Gurevičiaus, trūkstant lėšų užtikrinti maisto saugojimui, reikia diegti miksuotą sistemą – tik dalį maisto produktų saugoti, likusią – rezervuoti.

Tiesa, jis pabrėžė, kad tam šiuo metu dar trūksta tinkamos logistikos, taip pat nėra skiriamas pakankamas finansavimas.

„Kai kalbame apie gyventojų aprūpinimą maistu, labai svarbu suprasti – tai yra ne tik maistas, tai yra ir infrastruktūra, (….) ir transportavimas, ir saugojimas, ir saugojimas tinkamom sąlygom, nes jeigu tai bus netinkamos sąlygos, mes tą maistą labai greitai prarasim, ir visa infrastruktūra, kad tas maistas būtų teisingai, greitai padalinamas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

LSA vadovo teigimu, rezervavimo sistema savivaldybėse nėra veiksminga, nes priklauso tik nuo maisto gamintojų geranoriškumo, jiems nėra padengiami jokie kaštai, skirtingai nei, pavyzdžiui, kalbant apie kuro rezervą.

„Kalbamės su ūkininkais, kalbamės su kitais maisto produktų gamintojais, kurių tikrai yra nemažai, bet jiems tai yra tik prievolė be jokių bent minimalių kaštų padengimo, (…) visiškai nėra matymo, kaip būtų galima užtikrinti tų pačių rezervų laikymą pas juos, nes apie pinigus, apie kompensavimą praktiškai nėra kalbos. Tokios prievartinės priemonės nėra veiksmingos“, – sakė A. Klišonis.

S. Gurevičius teigė, kad „Maisto bankas“ reikiamos infrastruktūros maisto saugojimui turi ir dabar, tam yra skirtos vadinamųjų maisto atiduotuvių tinklas, tačiau nei jose esančių patalpų, nei produktų nepakaktų didelės krizės atveju.

„Vieni į kitus rodo pirštais ir tas klausimas vis keliasi į vėliau. Labai svarbu suprasti, kad (…) maistas nėra kaip lovos, spintelės ar generatoriai, maistas turi tam tikrą galiojimo laiką, maistas yra milžiniškas ginklas prieš žmones, matome iš dabartinių konfliktų – jeigu žmonės neturi ką valgyti, jie tikrai nepasipriešins jokiai kitai jėgai“, – tikino jis.

A. Klišonio vadovaujamai Plungės rajono savivaldybei iš valstybės biudžeto mobilizacijos priemonėms šiemet skiriama 20,4 tūkst. eurų, tačiau jie numatyti ne vien maisto produktų įsigijimui. Esant ekstremaliai situacijai, taip pat galima naudoti mero rezervą.

Mero teigimu, kai kurios savivaldybės taip pat yra sudariusios sutartis su maisto gamintojais, kurie tiektų produktus krizės atveju, tačiau lėšų nepakanka.

„Skaičiai yra labai nemalonūs, labai neskanūs, iš kitos pusės, turime pasakyti ir tai, kad Žemės ūkio ministerija kol kas nėra patvirtinusi algoritmo, kaip turėtų būti kaupiamas šitas rezervas, (…) nemaža dalis savivaldybių pačios yra pasiskaičiavusios kiekius (…) maisto, kurie yra reikalingi, tačiau tam nėra skiriama lėšų“, – aiškino jis.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų, rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių.

Kartu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai, o sprendimas produktų atsargas kaupti ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize.

Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, nuo šių metų šalies maisto rezervui iš biudžeto papildomai skiriama 2 mln. eurų – jis iš viso siekia 2,634 mln. eurų.