Premijos sau, rizikos – žemdirbiams: ką rodo ŽŪM sprendimai

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis palaimino, kad jo vadovaujama politinė komanda ir dalis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų šiemet dirbo taip gerai, jog nusipelnė vadinamojo tryliktojo atlyginimo.

Neseniai 6 asmeninio (politinio) pasitikėjimo tarnautojams ir 16 ŽŪM valstybės tarnautojų buvo išmokėta daugiau nei 46 tūkst. eurų. Politinio pasitikėjimo tarnautojams skirta po vienos pareiginės algos dydžio piniginę išmoką – faktiškai papildomą, tryliktąjį atlyginimą.

ŽŪM teigimu, skatinamosios išmokos buvo skirtos ne tik politinio pasitikėjimo asmenims, bet ir Finansų ir biudžeto, Strateginio planavimo, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės, Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros, Augalininkystės ir žaliųjų technologijų, Centralizuoto vidaus audito, Kooperacijos ir valstybės pagalbos, Turto valdymo, Viešųjų pirkimų, Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrių darbuotojams.

Dar lapkričio 14 d. atsakyme „Agrobitei“ ministerija aiškino, kad metų pabaigoje, likus sutaupytų asignavimų (dėl ligų, laisvų etatų ir pan.), darbuotojams teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos skatinamosios piniginės priemonės. Taip pat pabrėžta, jog pagal Valstybės kontrolės 2025 m. gegužės 20 d. apžvalgą ŽŪM darbuotojų atlyginimai yra mažiausi, palyginti su kitomis ministerijomis.

Vis dėlto tik po papildomų paklausimų „Agrobitė“ išsiaiškino, kad skatinamosios išmokos bus skirtos ir ministro kabinetui, o tam numatyta nemenka sutaupytų lėšų dalis. Ši aplinkybė pirminiame ministerijos atsakyme nebuvo akcentuota.

Tuo pat metu pažymėtina, kad absoliuti dauguma ŽŪM pavaldžių įstaigų šiemet nuo analogiškų išmokų susilaikė. Ministerija pasirinko kitą kelią.

„Agrobitė“ primena ir ankstesnius su A. Palionio veikla susijusius rezonansinius sprendimus. Dar eidamas žemės ūkio viceministro pareigas jis siūlė perkelti ūkininkų projektų finansavimą iš Kaimo plėtros programos į Strateginio plano lėšas. Dėl to susidarė daugiau nei 20 mln. eurų finansavimo trūkumas, o apmokėjimo rizika buvo perkelta ant žemdirbių pečių – ūkininkų, kurie pasitikėjo valstybės įsipareigojimais.

Kitas reikšmingas akcentas fiksuotas lapkričio 26 d., kai jau eidamas žemės ūkio ministro pareigas A. Palionis pasirašė pažymą Europos reikalų komitetui, kurioje neprieštarauta ES–Mercosur laisvosios prekybos sutarčiai – susitarimui, dėl kurio poveikio Lietuvos žemės ūkiui kritiškai pasisako dalis ūkininkų organizacijų.