Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.

Kitų metų viešųjų finansų planas priimtas 80 Seimo nariams balsavus už, 39-iems – prieš ir septyniems susilaikius, opozicijai liejus daug kritikos dėl paskutinę minutę skirtų 15 mln. eurų melioracijai. 

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas po balsavimo sakė, kad Seimo priimtas biudžeto variantas jį tenkina.

„Manau, kad jis labai nedaug nukrypo (nuo Vyriausybės pateikto biudžeto projekto – BNS)“, –  žurnalistams Seime teigė K. Vaitiekūnas. Skirti papildomų pinigų melioracijai pasiūlė „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, dar praėjusią savaitę biudžeto projektą vadinęs „labai blogu“ bei nežadėjęs jo partijos palaikymo įstatymo priėmimui.

„Visi labai norėjome ginti Tėvynę. Tėvynei (gynybai – BNS) skirta 5,38 proc. Daugelis netikėjo, kad tokia suma bus, (...) tokios sumos (...) gynybai dar niekad neskyrėm. Taip, pinigų pritrūko, bet ar tie, kad ilgiau sėdi šitoj salėj ir priiminėjo ne vieną biudžetą, – ar visada užtekdavo?“ – Seimo posėdyje kalbėjo Socialdemokratų frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Kad ir kiek emocijų būtų ir kiek jų būtų besukelta, biudžetas orientuotas į žmones. Numatyta didesnė minimali alga, papildomos lėšos pažeidžiamiems asmenims, daugiau lėšų kultūrai, savivaldai“, – prieš balsavimą sakė socialdemokratų parlamentarė Ilona Gelažnikienė.

Parlamentas biudžetą priėmė su paskutinės minutės korekcijomis – 23 mln. eurų sumažintos planuojamas biudžeto pajamos iš akcizų bei papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui. 

„Procesas nebuvo lengvas, biudžetas nėra lengvas, tobulas, nėra geras, (...) kiek teko ginčytis, kiek santykių suvedinėti, kad jis būtų (priimtas – BNS)“, – Seimo salėje po balsavimo teigė R. Žemaitaitis.

Opozicijos kritika: biudžetas parduotas už melioraciją

Daug pastabų ketvirtadienį prieš priėmimą išsakiusios opozicinės frakcijos kritikavo biudžetą dėl didžiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų nuolaidžiavimo partnerei „Nemuno aušrai“, netinkamo kultūros, Medijų rėmimo fondo, statutinių pareigūnų, kelių ir kitų sričių finansavimo, taip pat – dėl augančios valstybės skolos.

„Gynybos finansavimas numelioruotas kartu su socialdemokratų sąžine. Koalicijos partnerio („Nemuno aušros“ – BNS) melioracijos projektams (...) papildomų milijonų atsirado, tačiau nei pareigūnų, nei kultūros bendruomenei tų pinigų kažkodėl nėra“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.

Ji kritikavo socialdemokratus už palaikymą „Nemuno aušros“ iniciatyvai keisti visuomeninio transliuotojo LRT valdyseną bei „užvaldyti visuomeninį transliuotoją ir paminti laisvą žodį“.

„Lietuva žygiuoja tiesiai orbanizacijos keliu, o socialdemokratų lyderystė yra kažkur po plintusu“, – pabrėžė politikė. Seimas jau anksčiau trejiems metams sustabdė LRT biudžeto augimą. Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, jog priimtas biudžetas paskutinėmis dienomis patvirtinant „Nemuno aušros“ siūlymą dėl 15 mln. eurų melioracijai atskleidė, kad valdančiaisiais pasitikėti sunku.

„Visi socialdemokratų pažadai, kurie buvo rinkimų kampanijos metu pasakyti, buvo sulaužyti ir laužomi kiekvieną dieną“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pabrėžė, jog kitąmet leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje kaupiamas lėšas augs infliacija, o biudžete nenumatytas pakankamas valstybės tarnautojų atlyginimų augimas, tad mažės jų perkamoji galia. Jis taip pat sakė, jog kitąmet toliau blogės kelių infrastruktūros kokybė, nes jų finansavimas nepakankamas.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas gyrė buvusią krašto apsaugos ministrė Dovilę Šakalienė, be kurios, anot jo, finansavimas gynybai nebūtų pasiekęs 5,38 proc. lygio.

Jis pabrėžė pasigedęs panašios lyderystės ginant kultūros finansavimą iš ministrės Vaidos Aleknavičienės: „Kultūra po tokių masinių protestų turi net mažesnį finansavimą.“

Biudžeto deficitas – 2,7 proc. BVP

Valstybės pajamos (su ES lėšomis) kitąmet sieks maždaug 21,07 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,51 mlrd. eurų. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP. 

K. Vaitiekūnas yra sakęs, jog Europos Komisija (EK) mato grėsmę, kad kitąmet Lietuvos finansai gali neatitikti ES fiskalinės drausmės, tačiau planuojamos išlaidos yra pagrįstos.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – papildomai 1,06 mlrd. eurų.

Parlamentas prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto nepritarė konservatorių iniciatyvai nustatyti, kad visi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai gali būti tik skiriami gynybos projektams, nepaliekant galimybės finansuoti savivaldybių, infrastruktūros projektų.

G. Skaistei teigiant, kad leidus KAM lėšas skirti kitoms reikmėms būtų „išplaunami“ krašto apsaugos pinigai nebūtinai karinėms reikmėms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikino, jog ministerijai reikia kuo didesnio lankstumo stiprinant šalies gynybą.

Keliams kitąmet ketinama skirti 815,5 mln. eurų, panašiai kaip šiemet, o iš ES tikimasi sulaukti 2,9 mlrd. eurų finansavimo. Biudžete taip pat buvo rasta papildomai beveik 117 mln. eurų pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų, statutinių pareigūnų atlyginimams, Seimo kanceliarijai.

Parlamentas Vyriausybės prašė spręsti dėl daugiau nei šimto Seimo narių ir komitetų pasiūlymų, kam papildomai skirti dar apie 1,1 mlrd. eurų.

Priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.