Stokholme diskutuota dėl Baltijos jūros ateities

Baltijos jūra. Baltijos jūra.

Europos Komisijos (EK) Stokholme surengta Baltijos jūros konferencija „Mūsų Baltija“ – tai dar vienas bandymas aukščiausiu lygiu ieškoti sprendimų dėl įtemptos situacijos Baltijos jūroje, darančios didelę įtaką žvejams ir pakrančių bendruomenėms.

Renginyje, kuriame susitiko Europos Parlamento, EK nariai, Baltijos jūros regiono ES šalių ministrai, jūrų ir žuvininkystės sričių mokslininkai, dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio bei aplinkos ministerijų atstovai.

Konferencijoje aptarta kritinė ekosistemų ir žuvų išteklių būklė, destruktyvi rusijos veikla ir netvari žvejyba, kenkianti ES valstybių narių ir žvejų pastangoms išsaugoti Baltijos jūros išteklius, būtinybė geriau koordinuoti veiksmus tarp skirtingų šalių ir suderinti jų interesus. Diskutuota ir apie jūros eutrofikacijos¹ mažinimą, ES teisės aktų įgyvendinimą, žuvininkystės mokslo stiprinimą, ruonių ir kormoranų poveikį ekosistemai bei žuvininkystei.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai pabrėžė mokslo svarbą formuojant žuvininkystės politiką, akcentavo stiprinamą bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Mūsų šalis neabejoja, kad būtina stiprinti mokslą, kuriuo remiasi žuvininkystės valdymo sprendimai, tęsti perėjimą prie ekosisteminio požiūrio vertinant jūros išteklių būklę. Labai svarbu užtikrinti pakankamą ES finansavimą po 2027 metų. „Tvari žuvininkystė gali ir turi išlikti Baltijos jūros ateities dalimi. Svarbiausia – priimtų sprendimų realistiškumas, o to galima pasiekti tik įsiklausant į visų suinteresuotų šalių, pirmiausia pačių žvejų, nuomonę“, – tokios pozicijos laikosi ŽŪM.

Apibendrindamas konferencijos diskusijas, Europos Komisijos narys, atsakingas už žuvininkystę ir vandenynus, Costas Kadis išskyrė pagrindinius prioritetus:  Baltijos jūros ekosistemų atkūrimą, visų pirma užtikrinant aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą, ekosisteminio požiūrio taikymą nustatant žvejybos galimybes, žuvininkystės sektoriaus stabilumą, glaudesnį dialogą su žvejais, taip pat žvejybos pajėgumų ir galimybių subalansavimą pasitelkiant ES žuvininkystės fondų paramą.

„Rengdami Baltijos jūros atkūrimo priemones ir nustatydami kasmetines žvejybos galimybes, turime įsiklausyti į žvejų nuomonę. Tvari žvejyba Baltijos jūroje gali ir turi būti atkurta, o žvejo profesija – turėti ateitį“, – sakė komisaras

Žemės ūkio ministerija

Video