VMVT prie naujo maisto priskiria ir vabzdžius. Ar jau pratinama visuomenė?

Ar kada pagalvojote, kaip į Europos Sąjungos rinką patenka iki tol nematyti produktai – egzotiniai augalai, neįprasti grybai ar naujomis technologijomis sukurti ingredientai? Kad vartotojus pasiektų tokie naujoviški gaminiai, taikoma aiški tvarka, kurią prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Naujas maistas – tai maistas, kuris iki 1997 m. gegužės 15 d. nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui Europoje. Tai gali būti naujai sukurti ar inovatyvūs produktai, ingredientai, sukurti naudojant naujus gamybos procesus,sukeliančius esminius maisto produktų sudėties ar struktūros pokyčius, maisto produktai, išgauti iš iki tol nenaudotų šaltinių, pvz., mikroorganizmų, grybų ar dumblių.

Įdomu tai, kad naujam maistui priskiriami ir produktai, kurie tam tikrose pasaulio vietose vartojami jau šimtmečius, bet Europai jie yra nauji. Tokio naujo maisto – trečios šalies tradicinio maisto produkto – sauga pagrindžiama tuo, kad didelis skaičius bent vienos trečiosios šalies gyventojų jį nuolat naudojo įprastame maisto racione bent 25 metus.

Naujo maisto sąrašas šiandien itin įvairus. Naujo maisto pavyzdžiai:

• ispaninio šalavijo (Salvia hispanica), dar vadinamos „chia“ (angl.) sėklos;

• vabzdžiai (pvz.: naminiai svirpliai, didžiojo milčiaus lervos);

• produktai su dirbtinai sukurtomis nanomedžiagomis;

• mikrodumblių Schizochytrium sp. aliejus;

• ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai, duona, pienas, kepimo mielės vitamino D kiekiui padidinti.

VMVT neretai sulaukia paklausimų ir dėl šiuo metu populiarių įvairių grybų. Jų naujo maisto statusas taip pat įvairus, pvz.:

Grybo „Liūto karčiai“ (Hericium erinaceus) vaisiakūnis nėra laikoma nauju maistu, tačiau dehidratuoti micelio milteliai – jau yra naujas maistas. Įžulnusis skylenis (juodasis beržo grybas, čaga) nėra naujas maistas tik vartojant maisto papilduose. Jo statusas kitame maiste (ne maisto papilduose) yra laikomas nauju maistu.

Norint sužinoti konkretaus ingrediento naujo maisto statusą, naudinga pasitikrinti Europos Komisijos Naujo maisto statuso kataloge, kuris nuolat pildomas valstybių narių pateikta informacija. Jei produktas laikomas nauju, jam būtina autorizacija. Jos metu paraiška teikiama Europos Komisijai, kuri ją įvertina, tuomet ją perduoda Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), kuri atlieka saugos vertinimą.

 

Verslui tai svarbu dėl paprastos priežasties – naujo maisto taisyklių nesilaikymas reiškia, kad maisto produktas negali būti tiekiamas rinkai. Todėl prieš pradedant prekybą būtina įsitikinti, ar maistui ar jo sudedamajai daliai netaikomi naujo maisto reikalavimai, o esant abejonių – konsultuotis su tos Europos Sąjungos šalies institucijomis, kur produktas bus pirmą kartą pristatytas vartotojams.

Nors naujo maisto reglamentavimas gali atrodyti sudėtingas, jis sukurtas tam, kad naujovės mūsų lėkštę pasiektų laikantis saugumo.