JAV signalų laisvinti sankcijų režimą baltarusiškoms kalio trąšoms Lietuva nesulaukė

Baltarusijos režimui savaitgalį paleidus 123 politinius kalinius, o JAV prieš tai panaikinus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva iš Donaldo Trumpo administracijos nesulaukė raginimų imtis analogiškų veiksmų Minsko režimo atžvilgiu.

„Mes šiame etape (…) jokių signalų negavome, kita vertus, yra labai tvirta Lietuvos laikysena dėl Baltarusijos režimo veiksmų, pasikeitusi, manau, pozicija ir tarp ES valstybių sąjungininkių. Manau, kad šiame etape nėra svarstytina ir nebūtų svarstytina (švelninti sankcijas baltarusiškoms trąšoms – ELTA)“, –  LRT radijui sekmadienį sakė R. Motuzas.

„Žinoma, niekada negali žinoti, kaip keisis bendra geopolitinė situacija. Nors labai sunkiai tikėtina, bet galbūt kažkas keisis ir Baltarusijoje“, – pridūrė URK pirmininkas.

Ilgametis Lietuvos diplomatas teigė, kad šiais mainais su Baltarusijos režimu JAV prezidento D. Trumpo administracija siekė mažinti Rusijos įtaką regione, turėjo ir kitų, pragmatinių tikslų.

„Tie mainai – Lukašenkos režimas, tikriausiai, vertė tai daryti, kita vertus, turbūt nepamirškime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos irgi turi savo pragmatinį interesą. (…) Negalima laikyti, kad JAV pakeitė savo politinę ar ideologinę kryptį, kalbėkime atvirai – tai yra strateginis, pragmatinis tikslas, apie kurį Trumpas kalbėjo nuo savo inauguracijos“, – sakė R. Motuzas.

„Vienas iš tokių tikslų – šiek tiek gal sumažinti Rusijos įtaką regione, taip pat šiek tiek sumažinti įtampą ir pasienio regione, kuriame yra Lietuva, Lenkija ir kitos Europos Sąjungos valstybės“, – kalbėjo jis.

Su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka susitikęs JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as užsienio žiniasklaidai teigė, kad Minsko režimo lyderis pažadėjo sustabdyti pastaruosius mėnesius suintensyvėjusius kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą, kuriuos šalis laiko hibridine ataka.

R. Motuzo teigimu, kol kas Lietuva šiuo klausimu nemato teigiamų poslinkių, pasitikėti Minsko režimu negalima, todėl ir sankcijų klausimų laikomasi griežtos pozicijos.

„Mes nematome jokių poslinkių – sakykime, (JAV prezidento – ELTA) pasiuntinys Cole sako, kad Lukašenka pažadėjo atkreipti dėmesį ir sustabdyti balionus, bet, jeigu mes pažiūrėtume dieną-dvi atgal, Lukašenka savo taryboje, savo kolegoms, politikams, režimo atstovams sako, kad Baltarusija neturi jokios įtakos ir Baltarusija meleidžia tų balionų, niekaip neprisideda prie tų hibridinių atakų“, – teigė R. Motuzas.

„Todėl tikėti šiandien Baltarusijos režimu mes negalime ir Lietuva nėra viena, kuri vykdo savo užsienio politiką – mes žinome, sprendimas dėl sankcijų priimtas 27 valstybių ir dėl tranzito taip pat galioja vienbalsiškumo principas visų 27 valstybių. Manau, Lietuva būtų iš tų, kurios pasisakytų prieš (sankcijų – ELTA) sušvelninimą“, – kalbėjo parlamentaras.

Visgi jis neatmetė, kad Lietuva dėl patogios geografinės padėties gali patirti JAV spaudimą švelninti sankcijų Baltarusijai režimą.

Po žinios apie sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms atšaukimą Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė, kad Europos Sąjungoje (ES) nevyksta jokių svarstymų laisvinti sankcijų Minskui režimą, nes nė viena iš priežasčių, dėl kurių jis pradėtas taikyti, nėra išnykusi, o JAV dėl ribojimų priima savarankiškus sprendimus.

Kaip skelbė ELTA, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, remdamasis susitarimais su JAV prezidentu ir pastarojo prašymu, suteikė malonę 123 skirtingų šalių piliečiams.

URM pranešė, kad tarp šeštadienį iš Baltarusijos kalinimo įstaigų išlaisvintų asmenų yra du Lietuvos piliečiai, kurie Baltarusijoje neteisėtai buvo kalinami nuo praėjusių metų.

Tarp paleistų kalinių – ir 2020 m. protestų organizatorė Marija Kolesnikova bei 2022 m. Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis.

Žmogaus teisių organizacija „Vesna“ skelbė, kad Baltarusijoje ir toliau kalinama daugiau nei 1 tūkst. politinių kalinių.