Įgyvendinant valstybei svarbius projektus siūloma atsižvelgti ir į medžiotojų interesus
Dėl krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ir kitų valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo mažėjant medžioklės plotams, siūloma švelninti jiems taikomus minimalaus dydžio reikalavimus.
Tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika.
Tais atvejais, jei medžioklės plotas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų, jis siūlo netaikyti šiuo metu įstatyme numatyto reikalavimo medžioklės ploto vienetui, kuris turi apimti ne mažiau kaip 1 tūkst. ha.
Jo nuomone, toks reguliavimas leistų medžiotojų klubams ir būreliams tęsti veiklą.
„Valstybei įgyvendinant strateginius projektus, visuomenė neturėtų patirti papildomų neigiamų pasekmių, susijusių su medžioklės tvarkos trikdymu, gyvūnų populiacijų pertekliaus rizika ar žemės savininkų interesų komplikavimu. Įstatymo pakeitimai suteiks galimybę tęsti ūkinę veiklą toje medžioklės ploto vieneto dalyje, kurioje medžioklė galima ir nesikerta vykdant valstybinės svarbos projektus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako įstatymo pataisų autorius K. Mažeika.
Pasak jo, paimant žemę visuomenės poreikiams, koreguojant ir formuojant naujus žemės sklypus, istoriškai susiformavę medžioklės plotų vienetai gali sumažėti iki mažesnio nei 1000 ha dydžio, nors iki projektų vykdymo jie atitiko įstatyme nustatytą minimalų plotą.
„Galiojantis reguliavimas nenumato aiškios išimties atvejams, kai medžioklės ploto sumažėjimas yra ne savanoriškas, o nulemtas valstybės sprendimų vykdant viešąjį interesą užtikrinančius projektus. Tai lemia nenuoseklų teisės normų taikymą praktikoje, medžioklės plotų vienetų panaikinimo riziką, nors jų naudotojai nedarė jokių pažeidimų, bei ginčus tarp institucijų ir naudotojų dėl naujo plotų formavimo“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.
Naujas teisinis reguliavimas, pasak jo, pašalins dabartinį neapibrėžtumą, kai medžioklės plotų vienetas gali būtį pripažintas neatitinkančiu minimalaus dydžio dėl valstybės veiksmų, kurių medžiotojai niekaip nekontroliuoja.
„Tai sumažins ginčus, skirtingas teisės normų interpretacijas ir administracinę naštą. Nauju reguliavimu suderinami viešieji ir aplinkosauginiai interesai, bei išvengiama neproporcingų pasekmių medžioklės plotų naudotojams“, – sako K. Mažeika.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, žuvininkystei tvenkinių teritorijose.
Jei Seimas pritartų, šis išimčių sąrašas būtų papildytas tais atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.