Nuo ūkininko rankų iki mūsų stalo: sprendimai, gimę regionuose

Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame baigiamajame ciklo „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“ renginyje dialogui susibūrė savivaldybės, ūkininkai, viešosios įstaigos ir valdžios institucijos. Renginyje aptarti ne tik realūs poreikiai, iššūkiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, bet ir identifikuoti konkretūs sprendimai trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtrai.

Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną ir atsakingą vartojimą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. TMTG plėtra akcentuojama ir Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose, ir 20-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Pernai Žemės ūkio ministerija, siekianti aktyvinti TMTG plėtrą ir išklausyti visas suinteresuotąsias puses, šalies regionuose suorganizavo net 6 renginius–susitikimus.

„Bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi duoda tikrai gražių rezultatų. Džiaugiamės, kad po šio renginių ciklo atsiranda vis daugiau savivaldybių, perkančių produktus iš vietinių ūkininkų. Žinoma, tas startas sudėtingas, nes reikalauja ir investicijų, ir planavimo“, – renginio metu sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad trumpųjų grandinių puoselėjimas aktualus ne tik aprūpinant sveiku, kokybišku vietiniu maistu viešąsias įstaigas – TMTG gali būti ypač svarbios ir blogiausio šaliai scenarijaus atveju.

Renginyje vaikų maitinimo ugdymo įstaigose gerąja patirtimi pasidalijo jau ne vienerius metus veikiančio kooperatyvo „BIO LEUA”, VšĮ „Eko maistas“ ir Ukmergės vaikų lopšelio–darželio „Nykštukas” atstovės. Jos papasakojo, su kokiais iššūkiais teko susidurti siekiant, kad  vaikai valgytų skanų ir ekologišką maistą, sveikata taptų gyvenimo būdu, o istorija – sėkme.

Renginių ciklo metu vykstant diskusijoms konstatuota, kad viešosios įstaigos nori bendradarbiauti ir yra motyvuotos pirkti iš vietos gamintojų, o ūkininkai pasirengę tiekti produkciją, tačiau dažnai veikia pavieniui. Vis dar trūksta centralizuoto koordinavimo: nėra vieningos gamintojų duomenų bazės, silpna partnerystė tarp institucijų. Savivaldybėms reikia metodinės pagalbos, vis dar trūksta praktinių žinių apie TMTG, viešuosius pirkimus, ūkių sertifikavimą ir rinkodarą. Problemų kelia ir logistikos iššūkiai: maži ir nereguliarūs užsakymai, trūksta sandėliavimo pajėgumų, nėra koordinavimo mechanizmo.

Siekdama, kad trumposios maisto tiekimo grandinės įgautų pagreitį, Žemės ūkio ministerija inicijavo Trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių koordinavimo savivaldybėse darbo grupės sudarymą, atitinkamas įsakymo projektas jau pateiktas derinimui. Šios darbo grupės veikloje numatoma toliau svarstyti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą – savivaldybėms ketinama deleguoti naują valstybės perduotą funkciją: organizuoti ir koordinuoti viešąsias paslaugas teikiančių subjektų aprūpinimą vietos gamintojų maisto produktais per TMTG. Savivaldybės turėtų paskirti atsakingą darbuotoją, kuris padėtų vietos ūkininkams įsitraukti į trumpąją grandinę.