Prisimenat, kai stojant į Europos Sąjungą daug kalbėta apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir jos nesaugumą. Priešingu atveju į ES esą nebūtume priimti. Tąsyk nuspręsta ją uždaryti. Bet ar nesigraužiame dabar alkūnių, matydami elektros energijos kainas? Dabar aiškėja, kad ta elektrinė buvo pakankamai saugi. Ir, matydami, kad net Vokietija pagaliau savo atominėms elektrinėms suteikė indulgenciją, kitaip tariant, jos politiškai jau atitinka Žaliąjį kursą, tas apmaudas dėl Ignalinos AE tik dar didesnis.

Tai kaip? Graužiame dėl jos dabar alkūnes ar ne? Galima sakyti ir taip, ir ne. Nes be ES šiandien gyventume daug blogiau, negu su ja. Net kalbant apie žemės ūkį, o ir visą ekonomiką, buvimas 500 mln. vartotojų rinkoje, yra naudingesnis net už gaunamas tiesiogines išmokas ir kitus ES privalumus, įskaitant ir atviras sienas. Juk be narystės bendrijoje, vargu ar mūsų ūkis būtų konkurencingesnis, nei yra dabar. Ypač, kai žinome, kad Kinijai spjovėme į veidą ir net neatsiprašėme, kai visas kitas pasaulis, įskaitant ir JAV, palaiko vieningos Kinijos idėją. 

Pakanka pažvelgti į „Brexit“ išgyvenusią Jungtinę Karalystę ir visas tas problemas su muitais bei kitkuo, ką tenka išgyventi britams, šitą kelią pakartoti vargu ar ryšis kuri nors kita ES šalis (skeptikų buvo visada, bet jų dalis nesiekia daugiau nei 10 proc.). Net ir lenkai, su visa savo didžiule ekonomika, regi kur kas didesnę ES narystės ekonominę naudą, nes žala „Polexit“ atveju būtų kur kas didesnė.

Infliacija dabar visame pasaulyje muša istorinius rekordus. Mes čia išskirtiniai nebent tuo, kad pas mus ji, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra perkopusi stulbinamus 20 proc. Nelyginkime savęs su Zimbabve, nes esame šiek tiek kitokio sukirpimo, todėl tie 20 proc. atrodo išties baisiai.

Realiai pasvėrus, tai didžiulė finansinė duobė ne tik verslui, bet ir gyventojams. Ką ten  Vokietija su savo 10 proc. infliacija. Kad mums jų problemos... Bet liūdna labiausiai dėl idiotiško mūsų valdžios požiūrio, kaip ji reaguoja į energetinius iššūkius. 

Vaikydamiesi „trendo“, mūsų valdantieji lyg Mozė ant Sinajaus kalno su dešimt Dievo įsakymų iki šiol fanatiškai vaikosi Žaliojo kurso tikslų, mėgindami mus lyg bedievius išvesti iš dykumos. Mozė izraelitus 40 metų vedžiojo po dykumą. Ar mes turime tiek laiko? Vargu. Praeis dar 40 metų, kol visai išnyks tualetai kaime. Ir tai klausimas, ar išnyks. Bet kur tau. Mes toliau, lyg pionieriai daužome savo žmones net tada, kai likęs pasaulis stengiasi savo piliečiams padėti.

Štai Vilniaus miestas pranešė, kad nuo 2023 m. birželio draus kūrenti anglį ir durpes, nes „vilniečiai nebeturi kentėti smogo, kurį metai iš metų sukeldavo taršus kuras, naudojamas šildymui“. 

Tai skamba kaip didžiausia kvailystė, idiotizmas, kai tu beveik kasdien skaitai, kaip energetikos problemą sprendžia kitos šalys. Štai Danija, į kurią, kaip Skandinavijos atstovę, mėgsta lygintis politikai. Ši šalis dėl energijos krizės iki 2024 metų vasaros atideda galutinį trijų elektrinių uždarymą. Taip siekiama ateinančias dvi žiemas užtikrinti šalies energetinį saugumą. Šios elektrinės naudoja dujas, naftą ir anglį. Mes, iš savo pusės, darome viską, kad tik mūsų tautai būtų tik blogiau.

Lenkija jau paskirstė savo vaivadijoms lėšas, kad jos prieš šildymo sezoną išmokėtų gyventojams vienkartines, maždaug 600 eurų siekiančias išmokas. Už šiuos pinigus žmonės galės nusipirkti kieto kuro šildymo sezonui. Remiami gyventojai, kurie šildosi krosnimis ir kieto kuro katilais, naudojančiais akmens anglį, briketus, granules ar kitą kurą, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 85 proc. akmens anglies. Ar suprantate, kaip idiotiškai turėtų jaustis dabar Lietuvos sostinės gyventojai. Juos gi verčia jungtis prie centralizuoto šildymo tinklo... Mokėti dar daugiau, dar brangiau. Nesipiktina, matyt, tik tie, kurie gyvena rožiniuose debesyse, galvojantys, kad maisto produktai auga prekybos centrų lentynose ir pan.

O dabar visą šį valdžios idiotizmą kvadratu pakelia ir Lietuvos ūkininkai, kurie energetinės krizės akivaizdoje ir pučiamos į akis žaliosios miglos, niekaip neišgali naudotis jau įrengtomis saulės elektrinėmis. Apie tai ne kartą yra kalbėjęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jau kelis mėnesius ESO neleidžia prisijungti prie elektros tinklų. Apie tai jau balsu šaukia ir kiti žemdirbiai.

Radviliškio rajone ūkininkaujantis 78 metų Kazimieras Masilionis į saulės elektrinę prieš tris metus investavo 25 000 eurų, tačiau ESO jam neleidžia naudoti pasigamintos elektros energijos taip, kaip žmogus nori. Tai yra, jau beveik metus jam neleidžiama prisijungti prie elektros tinklų.

Buvęs Alytaus meras, o dabar ūkininkas Česlovas Daugėla saulės elektrinę įsirengė pernai. Investavo nuosavus 10 000 eurų, tačiau iki šiol negali pasigaminta elektra naudotis. Kaip tai pateisinti, įstačius „kiaulės akis“, tikriausiai galėtų papasakoti mūsų energetikos ministras Dainius Kreivys.

Gediminas Stanišauskas, portalo "Agrobite.lt" vyr. redaktorius