Baltasis pirmadienis – kaip baltas lapas. Jums pasirinkti, kas bus
Baltasis pirmadienis. Toks jis išaus vasario 6 dieną. Taip rytojų pavadino ūkininkė Rasa Rasimaitė, aktyviai įsitraukusi į protesto bangą. Drastiškai kritusios pieno supirkimo kainos nepalieka kelių atsitraukimui. Ir tai tiesa. Kelių nepalieka nė vienam žemdirbiui. Kaip gali dirbti, kai kiekviena diena – ne tik sunkus darbas, bet ir tu pats už jį turi apmokėti, nes dirbi į nuostolį.
Džiugu matyti, kaip ūkininkai vienijasi ištikus bėdai. „Savarankiškai organizuoju protesto akciją – pieno dalinimą Kaune. Gal kas turėtų paskolinti pieno bačkutę?“ – į kolegas per „Facebook“ kreipiasi Aivaras Jonutis. Ūkininkai vieni per kitus, per įvairias „Facebook“ grupes ieško kaip padėti Aivarui.
Treti tiesiog skelbia, kad gyventojams dalins pieną nemokamai, nurodydami tikslią dieną ir laiką, parašydami ir savo ūkio pavadinimą ar ūkininko vardą ir pavardę.
Šilutėje, Halės turgavietėje nutįso 300 žmonių eilė prie nemokamo pieno. Galiu tik įsivaizduoti, ką tuo metu jautė pieno gamintojas Tomas Skurdelis. Juk net jo pavardė, tarsi aliuzija į pieno gamintojų padėtį, kai nebeturi kitos išeities – parduoti melžiamų karvių bandą, sumaišyti žaliavinį pieną nuotekų vamzdžiuose arba tiesiog išdalinti gyventojams, kurie matydami to paties pieno kainą prekybos centre kaskart susiima už širdies. Sekmadienį Skuode prie to paties dalinamo pieno eilė irgi ne ką mažesnė.
Patekus į bėdą, stichiškai kilęs žemdirbių judėjimas išties kelia susižavėjimą. Net tada, kai imi abejoti, ar kas nors pasikeis, ar pavyks priversti valdžią spręsti problemą iš esmės.
„Tai beviltiška“, – sako vieni. Kiti antrina, kad jau buvo tokių bandymų, derybų, prašymų tiek ir aniek. Kad vardindamas datas ir suteikdamas joms melžiamos karvės pavidalą taptum gana turtingu ūkininku.
Treti žemdirbiai kol kas irgi tik stebi, kas čia bus, o ketvirti tylomis pasukioja ties smilkiniu pirštą – juk nieko nebus, niekas nepasikeis.
Ir vis dėlto didelė dalis ūkininkų šiuo metu išgyvena euforiją. Skatina vieni kitus veikti, nebeleisti būti pastumdėliais. Taip ir lenda į galvą 2012 metų „Eurovizijos“ nugalėtojos Loreen daina „Euforija“ („Euphoria), kuriai pasibaigus, supokšėjus konfeti patrankoms, antradienį įsivyrauja tyla. Spengianti ir šalta, suvaranti tave atgal į fermą prie gyvulių.
Gali būti ir taip. Bet ar neverta kovoti? Ūkininkė R. Rasimaitė, kuri yra labai jaunas žmogus, randa atsakymą ir parodo kitiems žemdirbiams pavyzdį, kodėl kovoti reikia net tada, jei ilgalaikėje perspektyvoje tu vis tiek gali pralaimėti. Ji sako, kad sovietų okupuotos Lietuvos partizanai paguldė galvas už nepriklausomos šalies idėją ir mes to nepamiršome. Jie tapo didvyriais, pavyzdžiu mums. O ir pačios Rasos pavyzdys mums patvirtina, jog partizanų kova pasėjo grūdą jauno žmogaus širdy ir dabar ji sako – nenustokite kovoti.
Pirmas dalykas, be kurio neįmanoma priversti politikų veikti jūsų naudai, būtina išjudinti apsnūdusius miestelėnus, kurie dūsauja prie prekybos centrų lentynų. Kai didmiesčiai atkreips dėmesį, paskui juos nupėdins ir politikai. Nes kol kas tiesiog tragiškai ir begėdiškai tyli visas Seimo Kaimo reikalų komitetas. Tarsi jie nesinaudotų socialiniais tinklais, tarsi jiems kas būtų akis išdūrę.
Štai kokie yra paskutiniai Seimo KRK narių įrašai jų „Facebook“ paskyrose:
Pirmininkas Viktoras Pranckietis – trijų dienų senumo įrašas apie valymo įrenginių įsirengimą ne mieste;
Vidmantas Kanopa – užuojauta dėl skulptoriaus Leono Žuklio mirties;
Juozas Baublys – dalyvavimas Varėnos ligoninės vieno iš skyrių atidaryme;
Jonas Gudauskas – apsilankymas Šilalės jaunimo centre „Pulsas“;
Sergėjus Jovaiša – nepavyko aptikti anketos „Facebook“;
Kęstutis Mažeika – įrašas „Visada taip nebus! Žalgiris. ŽaliaBalta“;
Buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna – paskutinis įrašas datuotas 2022 m. gruodžio 31 d. („Laimingų, džiaugsmingų ir naujų patyrimų Naujaisiais 2023 metais!“).
Iš viso to galite daryti išvadą, kad politikams, esantiems net Seimo Kaimo reikalų komitete neįdomu, ką jūs veikiate. Kaip ir turite būti atsargūs dėl naujų pranašų, artėjant rinkimams.
Kur dingo didysis kovotojas už ūkininkus Bronius Markauskas? Jį išrinko į Seimą, jis buvo žemės ūkio ministru, o dabar yra Klaipėdos rajono meras. Kur dingo buvęs žemdirbių vedlys Andriejus Stančikas? Juk kažkada, valdant žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei prie Žemės ūkio ministerijos kartu su jumis dalino pieną. Kai tik pateko į Seimą, visų jūsų bėdas pamiršo akimirksniu. Galiu dar vardinti ir vardinti...
Kadangi į Seimą net nesiruošiu nei dabar, nei ateityje, tai pasakysiu trumpai. Taigi, mielieji ūkininkai, pasinaudojus V. Juknos palinkėjimu, naujų patyrimų šiemet jau turite. Džiaugsmingai protestuokite, dalindami nemokamai pieną ir galbūt pirmadienį, po visos dienos, būsite laimingi. Baltąjį pirmadienį. Atminkite, kad tas pirmadienis gali būti kaip baltas lapas jums, ant kurio surašysite naują istoriją. Bet gali būti ir kitaip. Gali būti, kad politikai tikėsis, jog audrai nurimus antradienį tiesiog grįšite atgal į fermą... Atgal prie gyvulių. Neleiskite jiems taip net pagalvoti.
Gediminas Stanišauskas,
"Agrobite.lt" vyr. redaktorius
