Nuo penktadienio, kai Lietuvos socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ partijos paskelbė apie susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo, o pirmadienį šią sutartį įtvirtinus ir parašais, iš konservatorių stovyklos girdime tik vaitojimą, rankų grąžymą ir apeliavimą į sąžinę ir padorumą.

„Kodėl, na kodėl jūs susitarėte? Mes ketverius metus buvome tas elitas, kuris apsaugojo Lietuvą nuo prapulties ir Kremliaus“. Tik tokį vaitojimą ir girdi, pagardintą dar ir buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kreipimusi į socialdemokratus apsigalvoti. „Tokia koalicija jau daro nepataisomą reputacinę žalą mūsų partnerių ES ir NATO akyse (...) Neverskite savo įspūdingos pergalės rinkimuose pelenais“, – įspėja D. Grybauskaitė. Jei gerai pamenu, jos kandidatūrą tiek 2009 m., tiek 2014-aisiais kaip tik ir parėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Tad tokį D. Grybauskaitės „kvietimą apsigalvoti“ vertinčiau kaip šauksmą tyruose, tikintis ir išsaugojant viltį, jog socialdemokratai galų gale „atsikvošės“ ir į valdančiąją koaliciją pasikvies... konservatorius.

Kodėl toks uolus noras pasmerkti, sumenkinti naują daugumą? Gal apskritai bijoma, kad pradėjus dirbti naujai Vyriausybei ims virsti skeletai iš anuomet valdžiusiųjų spintų? Tyrimai, komisijos, mano galva, čia bus neišvengiami...

Bet nusileiskime ant žemės. Dėl to, kad be "Nemuno aušros" nebus įmanoma sulipdyti koalicijos, nuspėjome dar po pirmojo rinkimų turo. Dabar jau aišku, kad tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijos naujoje Vyriausybėje atiteks Remigijaus Žemaitaičio įkurtai partijai „Nemuno aušra“. Tai, iš esmės labai gerai, nes tiek žemės, tiek aplinkos reikaIai yra betarpiškai susiję. Kiek priskaldyta malkų per pastaruosius 4 metus, kai iš Žemės ūkio ministerijos vis būdavo „numelioruojamos“ funkcijos Aplinkos ministerijai, šiandien jau matome to pasekmes. Bet, tebūnie...

Ir jei pats R. Žemaitaitis vargu ar galės dirbti žemės ūkio ministru, atsižvelgiant į praėjusį penktadienį LR Prezidento Gitano Nausėdos išsakytas abejones, vis dėlto žemės ūkio ministro portfelio iš „Nemuno aušros“ niekas jau nebeatims.

„Aš savo nuostatas dėl pono Žemaitaičio esu išsakęs, jos nesikeičia, nematau ponui Žemaitaičiui galimybių dirbti Vyriausybėje“, – primename jums penktadienio G. Nausėdos pareiškimą jam viešint Budapešte.

Tokia žaibiška reakcija į naujos koalicijos susitarimą tik parodo šalies vadovo nepalenkiamą nusiteikimą R. Žemaitaičio atžvilgiu. Tačiau reikia suprasti ir jį. G. Nausėda tiesiogiai atsakingas už užsienio politiką ir jam, pripažinkime, nebūtų paprasta su kitų valstybių vadovais teisintis dėl „antisemitizmo“ bei kitų reikalų, nepriklausomai nuo to, pagrįsti jie ar ne. Vien todėl labai abejočiau, ar R. Žemaitaitis truks plyš sieks ministro kėdės.

Tad pažiūrėkime, kas yra galimi kandidatai. Ir, pirmiausiai, kas iš jų tiktų į žemės ūkio ministrus iš tų partijos narių, kurie pateko į Seimą. Iš pirmo žvilgsnio, priešaušryje sunkiai matosi. Tarp Seimo narių yra įvairiausio plauko žmonių, pradedant buvusiais Tarybų Sąjungos komunistų partijos nariais, ir baigiant fin-tech, savivaldybių lygmens valdymo specialistais.

Vienintelis iš jų, kuris tarsi galėtų pretenduoti į žemės ūkio ministrus – ūkininkas Vytautas Jucius nuo Šilalės. Tiesa, jo biografijoje matome 6 metų priklausymą TSRS komunistų partijai, kas, pripažinkime, dabartinių aktualijų kontekste, kai aplink matoma tik Kremliaus ranka ir "antisemitizmas", kuriais iš visų pusių baksnojamas R. Žemaitaitis, uždėtų tam tikrą dėmę jo veiklos pradžiai. Dar kiti sakytų: "Matote, mes taip ir sakėme, kad Žemaitaitis yra Kremliaus projektas". V. Juciaus negelbėtų net tai, kad 2008-2019 m. jis dirbo R. Žemaitaičio padėjėju-sekretoriumi.

Daugiau žmonių iš Seimo, tinkančių vadovauti Žemės ūkio ministerijai, gana sunku rasti. Visi yra ne prie žemės, neišmanantys, kaip gyvena ūkininkai ir su kokia žiauria realybe jie gyveno pastaruosius 4 metus. Dar vieną tokį eksperimentą, kokį konservatoriai buvo pateikę žemdirbiams Kęstučio Navicko asmenyje, ūkininkai vargu ar pakels.

Nuojauta kužda, kad žemės ūkio ministras nebus parlamentaras. Panašiai, kaip juo nebuvo iš pradžių ir Giedrius Surplys arba tas pats K. Navickas. Bet abu jie buvo absoliutūs diletantai, „žmonės iš gatvės“. Tad nenuostabu, kad po jų arklides teks dar mėžti, ir mėžti.

Ką teko pastebėti prieš debatus ir klausantis pačių „Nemuno aušros“ atstovų, besikalbant su jais, jie nurodo į 51 metų Genadijų Vorobjovą, esą puikiai išmanantį, pirmiausiai, pienininkystės ūkį.

 Peržiūrėjus jo darboviečių sąrašą, iš karto į akis krinta tai, kad jis dirbo ne tik UAB "DeLaval" ar "Pieno tyrimai" įmonėse, bet ir žemės ūkio kooperatyve "Pienas LT". Šaltiniai šiame kooperatyve nurodo, kad G. Vorobjovas dirbo su žaliavinio pieno pirkimu ne tik su Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos ūkininkais.

Privalumu galima įvardinti ir tai, kad G. Vorobjovas 1997 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, kur įgijo veterinarijos gydytojo specialybę, o 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete apsigynė dar ir biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.  Skamba įspūdingai, ar ne? Be to, niekada nebuvo jokių politinių organizacijų nariu, nors šių metų rinkimuose kėlė kandidatūrą po „Nemuno aušros“ vėliava. Įdomu ir tai, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotuose debatuose spalio mėnesį VDU Žemės ūkio akademijoje su potencialiais kandidatais į žemės ūkio ministrus, būtent G. Vorobjovas sėdėjo už R. Žemaitaičio. Kitų pretendentų kol kas sunku įžvelgti, bet spėlionės apskritai yra nedėkingas reikalas...

Kodėl svarbu, kad žmogus išmanytų reikalą? Ir kodėl tą nuolat pabrėžia patys ūkininkai? Dėl visuomenės tai svarbu pirmiausia todėl, kad maisto produktų kainos jau pramušė lubas (kad ir lietuviški agurkai po 9,99 Eur/kg), o žaliojo kurso traukinys, net jei jį sustabdytume dabar pat, iš inercijos per rinką dundėtų mažiausiai dar du metus.

Antras dalykas, pačiai „Nemuno aušrai“ vadovavimas Žemės ūkio, o taip pat Aplinkos ministerijoms, gali pasitarnauti tiek sėkmei ateityje, tiek visiškai prapulčiai. Juk sėkmės atveju, „Nemuno aušros“ galimybės laimėti savivaldos ar kitus Seimo rinkimus tik išaugtų. Bet tai priklausys nuo rezultatų, kokius pavyks pasiekti turint šias ministerijas.