Visą pavasarį laukdami gražių orų, atėjo ir vasara, kokios dauguma mūsų ir laukė. Bet kas toje vasaroje ,,gero“? Škvalai, kruša, liūtys arba sausra, karštis, griaustinis, uodai, mašalai, bimbalai, vapsvos, širšės, koloradas, erkės ir pan. Matote, kaip ,,neskaniai“ apibūdinau vasarą su mus tykančiais pavojais ir, vis dėlto, ji visų taip laukiama. 

Man pavasaris neprilygsta jokiam metų sezonui, gal todėl, kad nepastebimai greitai prabėga. Jeigu kalbėti konkrečiai apie šių metų pavasarį, tai jis nebuvo stebuklingai geras, su palankia malonia šiluma. Visų metų gamtos gėrybių gausą apsprendžia gegužės mėnuo. Nors jis ir buvo gana vėsokas, bet nebuvo tų kritinių minusinių temperatūrų, kurios būtų pakenkusios kultūroms, ypač per sodų žydėjimą. Kai kurios žemės ūkio kultūros pasėtos ar pasodintos neskubėjo sudygti, bet atplūdusi šiluma su krituliais padėjo aplinkai subujoti. Šis pavasaris buvo labai palankus pievų, ganyklų augmenijai tarpti, bet tuo pačiu daržuose sparčiai suvešėjo ir piktžolės. 

Herbicido raundapo era jau baigiasi. Kelios Europos valstybės jį jau yra uždraudusios, o nuo 2023 m. visose ES šalyse jo nebebus galima naudoti. Prieš piktžoles reikės imtis kitų priemonių. Kol kas nėra rasta kokia nors stebuklinga priemonė, kuri pakeistų purškale esantį glifosatą. Matyt reikės labiau laikytis sėjomainų, pūdymuoti plotus, taikyti bearimines technologijas. Nors sinoptikai žadėjo sausą vasarą, bet žiūrint į ilgalaikes prognozes matome visai ką kita. Jeigu bus daug kritulių, suprantama kartu ir neaukštos temperatūros, bus pavojus plisti bulvių marui, braškėse įsigalės puvinys, grūdinėms kultūroms grės išgulimas. 

Kokios naujienos žemės ūkyje? Jau senokai tęsiasi opozicijos „tarkavimas“, vertimas iš kėdės ministro K. Navicko, kuris esą nesikalba, nesitaria su žemdirbiais. Kokį ministrą bepasodintume į kėdę, vis vien visoms žemdirbių asociacijoms jis nebus savas. 

Grūdų augintojai šiemet nesitiki rekordinių derlių vien dėl to, kad ne visiems plotams teko reikalingų trąšų kiekis. Be subalansuoto tręšimo, net ir esant idealioms oro sąlygoms, labai didelio derliaus negausi.   Žinoma, šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje bus grūdų, ypač kviečių, didelis trūkumas. Prognozuojama, kad nemažai daliai šiaurinės Afrikos valstybių grės badas, ištiks maisto krizė. Manoma, kad Ukrainoje rudenį susikaups apie 70 milijonų tonų grūdų, kurių, dėl rusų įvestos blokados Juodoje jūroje, neįmanoma bus išplukdyti laivais, kaip ir saulėgrąžų aliejaus. Todėl reikia manyti, kad grūdinių kultūrų realizavimo kainos bus didelės ir mūsų grūdininkai stengsis tai išnaudoti. Žinoma, reikėtų daugiau grūdų skirti pašarų gamybai, nes mes jau nepajėgiame apsirūpinti mėsa, ypač kiauliena ir paukštiena. Bet niekas negali uždrausti grūdų realizuoti ten, kur mokama daugiau. 

Panaši situacija ir su mūsų mediena. Miškai sparčiai kertami, net ir pavasario, vasaros pradžioje, kai miško žvėrys ir paukščiai augina jauniklius. Dar skaudžiau, kad mediena, kaip žaliava, iškeliauja į užsienį. Berods  architektai jau rekomenduoja grįžti prie medinių pastatų statybos, kaip labiausiai atitinkančios žmogaus sveikos gyvensenos kriterijus.

Taigi, vasarėlė atėjo. Vieniems džiaugsmas, kitiems – dideli iššūkiai – kur poilsiauti. Reikia neprasti budrumo, kad  nelaimėjus Ukrainai karo prieš rašistus, sekančiu rusų taikiniu netaptume mes, Baltijos šalys. Nes yra požymių, kad kai kurios ES ir NATO narės (Vokietija, Prancūzija, Italija) nelabai noriai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai, nes bijo, kad įsismaginę ukrainiečiai neatakuotų Rusijos teritorijos. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo naudingiau putinistams, nes jie tiki, kad Vakarai susipriešins, kils erzelynė, nuovargis viduje tarp pačių ES šalių ir kitų Ukrainą remiančių valstybių.

O gamtoje pats gražumas jau praeityje, sparnuočių balsų, giesmių kasdien vis mažiau, tik dažniau girdisi jauniklių balsai, įkyriai prašantys ėdesio, kol patys jo susirasti dar neišmoko, dienos po Joninių pradės trumpėti, daugės rūkų paryčiais ir beliks laukti rudenėlio. 

Daugeliui vasara prasideda nuo liepos, net rugpjūtyje, bet biologams  rudens nuojauta ateina žymiai anksčiau, nei vasarotojams. Belieka palinkėti gerų Joninių (Rasų) švenčių, o kas braidys per pievas, kad įsigytų spec. kojinių, atbaidančių erkes.

Pranas Zubrickas ("Mūsų Ignalina")