Sostinės valdininkai vėl galanda kardus žygiui prieš rajonų ligonines

Artėjant didžiosioms metų šventėms, viešojoje erdvėje pasigirdo nerimą keliančių naujienų – viena po kitos įvairių Lietuvos savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos stabdo arba visai nutraukia svarbių paslaugų tiekimą, nes stabdomas paslaugų finansavimas iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).

O kokia situacija Lazdijuose, ar ir pas mus kilo grėsmė stabdyti paslaugų teikimą? Apie tai kalbamės su VšĮ Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro direktoriumi Vladimiru Jelisejevu.

– Direktoriau, kas vyksta Lietuvos gydymo įstaigose?

– Mano žiniomis, 57 stacionarines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos Lietuvoje susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Mūsų įstaiga – ne išimtis. Šių problemų atsiradimą lėmė Lietuvoje vykdoma sveikatos priežiūros sistemos politika, kai 2025 m. pradžioje buvo pažadėtas finansavimas visų
prioritetinių asmens sveikatos priežiūrų paslaugų apmokėjimui. Metų viduryje buvo išsižadėta šių pažadų ir prioritetinių paslaugų sąrašas buvo koreguotas. Kaip žinoma, keletas gydymo įstaigų jau nutraukė kai kurių paslaugų nemokama teikimą, ir tokių įstaigų tik daugės. Pacientai, norėdami gauti paslaugą, bus priversti susimokėti arba ieškoti šių paslaugų kitose gydymo įstaigose. Sunku įsivaizduoti, kaip pacientas nuvažiuos į kito rajono gydymo įstaigą, pavyzdžiui, elementariai operacijai arba reabilitacijos procedūroms. Tai sukels žmonėms daug problemų ir pažeis pacientų teises, įtvirtintas Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

– Ar dėl to ir lazdijiečiai turėtų nerimauti?

– Mes sulaukėme skambučio iš VLK su klausimu, ar neplanuojame nutraukti stacionarinių gydymo paslaugų teikimo, nors už šias paslaugas VLK mūsų įstaigai skolinga daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Metų pabaigoje ši suma bus dar didesnė. Mūsų atsakymas buvo aiškus ir paprastas – šių paslaugų teikimo rajono gyventojams nenutrauksime, nes tai yra gyvybiškai svarbu. Suprantame, kad tai dar labiau apsunkins mūsų įstaigos finansinę padėtį, bet kitokio sprendimo tiesiog negalime priimti. Mūsų stacionare gydomų pacientų amžiaus vidurkis yra gerokai per 70 metų. Kas jais pasirūpins, jei mes juos paliksime likimo valiai? Juk mūsų rajone ypač daug garbaus amžiaus žmonių, ir į gydymo įstaigą stacionarizuojamų pacientų dauguma yra garbingo amžiaus bei turi keletą ligų – reikia gydyti ne vieną ligą, o daugybę gretutinių patologijų. Gaudami Lazdijų rajono savivaldybės paramą galime jaustis saugiau ir toliau gydyti žmones. Jau šiemet savivaldybė mūsų įstaigai skyrė daugiau nei 500 000 eurų lėšų, kurios suteikė galimybes nepertraukiamai teikti paslaugas mūsų krašto žmonėms. Nė viena savivaldybė Lietuvoje nesirūpina savo rajono viešosiomis gydymo įstaigomis ir savo gyventojų sveikata taip, kaip Lazdijų.

– O kaip valstybės parama?

– Mūsų savivaldybė užtikrina tas funkcijas, kurias turėtų vykdyti valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. yra įtvirtintos Lietuvos piliečių teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą, kurią turi užtikrinti valstybė. Dabar turime situaciją, kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) atsisako mokėti gydymo įstaigoms už žmonėms suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jei žmogus gydosi stacionare 10 dienų, VLK gydymo įstaigai sumoka tik už tris. Vadinasi, per 3 dienas jis turi pasveikti, bet taip būna toli gražu ne visada.

Maža to, gavome įspėjamąjį raštą iš Valstybės akreditavimo tarnybos dėl reanimacijos ir stacionarinių chirurgijos paslaugų nutraukimo nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

– Ar tai reiškia, kad negalėsite teikti šių paslaugų?

– Jau nuo 2021 metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bando uždaryti rajoninių ligoninių Reanimacijos ir Chirurgijos skyrius. Tačiau mūsų rajono merės pastangomis šis pražūtingas sprendimas mūsų įstaigai buvo atidėtas jau ne vieną kartą. Todėl mūsų įstaiga visą šį laikotarpį gali teikti visas paslaugas pilna apimtimi, nors turėjo regresuoti jau 2021 metais. SAM įtvirtinus perteklinį reikalavimą reanimacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms turėti kompiuterinį tomografą, šios įstaigos nebeturi kitos išeities, kaip tik nutraukti paslaugų teikimą. Nors mūsų įstaiga greitu laiku įsigis kompiuterinį tomografą, vykdydama „Interreg“ tarptautinio projekto veiklas, tačiau Valstybinei akreditavimo tarnybai tai nė motais. Jeigu SAM požiūris nepasikeis, būsime priversti laikinai sustabdyti reanimacijos ir stacionarinių chirurgijos paslaugų teikimą ir pereiti prie intensyviosios priežiūros ir dienos chirurgijos paslaugų teikimo.

– Paaiškinkite, kas yra intensyvi priežiūra?

– Tai yra ta pati reanimacija, tik įstaiga už paslaugą gaus daug mažesnį apmokėjimą ir negalės suteikti pacientui pilnaverčio gydymo. Stabilizavus gyvybines paciento funkcijas, pacientas turės būti perkeltas į kitą gydymo įstaigą, kurioje yra Reanimacijos skyrius. SAM nurodomi būdai dėl paciento pervežimo yra aiškiai neapibrėžti, todėl akivaizdu, jog tai sukels daug painiavos ir neprisidės prie pacientų sveikatos ir įstaigos darbo stabilumo. Netekę galimybės teikti reanimacijos paslaugas, būsime priversti uždaryti ir chirurgijos stacionarą.

– Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad galėsime atlikti tik tas operacijas, kurios yra priskiriamos dienos chirurgijai. Per 11 šių metų mėnesių mūsų įstaigoje buvo atlikta 960 operacijų (chirurginių, traumatologinių, ginekologinių, urologinių ir oftalmologinių), iš jų dienos chirurgijos – 600. Virš 30 proc. mūsų operuojamų pacientų yra atvykę iš kitų Lietuvos savivaldybių. Tai rodo mūsų medikų profesionalumą ir patikimumą. Mes džiaugiamės mūsų pacientų įvertinimu ir stengsimės, kad ir ateityje nenuviltume jų lūkesčių.

– Jei tokios permainos bus įgyvendintos, kokių galime laukti pasekmių?

– Tokia valstybės sveikatos politika prieštarauja pati sau – viešai deklaruojami teiginiai apie regionų stiprinimą kardinaliai skiriasi nuo konkrečių veiksmų. Nepaliekama galimybių rajonų merams ir rajoninių gydymo įstaigų vadovams ką nors pakeisti. Jie pastatyti prieš faktą. VLK vadovas G. Bendorius dėl tokios situacijos problemos nemato. Jo manymu, kalti visų 57 gydymo įstaigų vadovai, neva jie yra prasti vadybininkai ir nemoka planuoti. Pagal jo išsakytus teiginius, susidaro įspūdis, kad pacientai turi patys susiplanuoti, kada ir kokiomis ligomis jiems sirgti, o gydymo įstaigų vadovai turi nuspręsti, kiek pacientų ir kada gydyti.

Jei nebus deramai įvertinta grėsminga rajoninių ligoninių situacija, sveikatos priežiūros įstaigų padėtis tik prastės ir paslaugų prieinamumas gyventojams tik blogės – tokia yra pesimistinė rajonų ligoninių ateitis. Todėl reikalingi neatidėliotini ir rajoninių gydymo įstaigų nediskriminuojantys sprendimai ir medikų bei rajono žmonių bendruomenės susitelkimas. Neturime teisės pasiduoti! Visiems mūsų pacientams – stiprios sveikatos!