Pašalpos – jauniems, darbas – vyresniems

Vyresni darbuotojai, įskaitant pensininkus, išlieka svarbi darbo jėgos dalis, o jaunimas, nors ir greičiau randa darbą po pertraukos, susiduria su didesniu nedarbu ir mieliau naudojasi nedarbo išmokomis. Be to, jaunesni žmonės renkasi specifinius, dažnai geriau apmokamus sektorius, vengdamas, pavyzdžiui, švietimo. Bendras pajamų augimas šalyje jau stabilizuojasi po kelerių metų spartaus pajamų kilimo. Tokius duomenis rodo antradienį pristatyta „Sodros“ pirmojo metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Pajamos augo lėčiau

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė atkreipia dėmesį, kad per pirmąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje augo lėčiau nei anksčiau – 9 proc. (iki 2 313 eurų neatskaičius mokesčių, arba 1 424 eurų į rankas).

„Tai ženkliai mažesnis augimas, palyginti su 11-15 proc. ankstesniais metais, ir tai atitinka ekonomistų prognozes apie atlyginimų kilimo stabilizaciją. Pajamų didėjimą iš dalies lėmė minimalios algos pakėlimas“, – sako K. Zitikytė.

Skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų išlieka didelis ir skiriasi apie penkis kartus. Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų gavo vidutiniškai 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausiai uždirbančių gyventojų – apie 3 171 eurą į rankas.

Šis 5 kartus didesnis skirtumas rodo panašiame lygyje kaip anksčiau išliekančią pajamų nelygybę.

Regionų ir didmiesčių atotrūkis išlieka

Vis dar ryškūs regioniniai skirtumai: didžiausias pajamų atotrūkis išliko tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Kas penktas apdraustasis dirbo sostinėje. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus miesto gyventojai vidutiniškai uždirbo 2 864 eurus bruto, arba apie 1 732 eurus į rankas.

Kitų regionų gyventojai – 2 029 eurus bruto, arba apie 1 280 eurų į rankas. Tai reiškia, kad pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies siekė 452 eurus į rankas.

Kėdainiai yra itin aukštoje pozicijoje pagal atlyginimus – esame septinti iš visų 60-ies savivaldybių. Kaip rodo statistikos duomenys, Kėdainiuose vidutinis bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimas paskutinius tris praėjusių metų mėnesius siekė 2 179 eurus.

Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, atlygis padidėjo 4,9 proc., o lyginant su 2023 metų paskutiniu ketvirčiu – net 14,2 proc. Kitaip sakant, pernai į rankas kėdainiečiai vidutiniškai gavo apie 1,3 tūkst. eurų. Taigi, Kėdainiai, nors ir yra aukštoje pozicijoje pagal atlyginimus, visgi patenka į statistinę regionuose mokamų atlyginimų eilutę.

Vyresnieji aktyvesni, jaunesnieji – išrankūs

Kristina Zitikytė atkreipė dėmesį, kad pastebimai, beveik 5 proc. per metus, padaugėjo dirbančių vyresnių nei 60 metų žmonių. Net kas aštuntas senatvės pensininkas toliau dirba, gaudamas vidutiniškai apie 1 635 eurus bendrų pajamų (pensija ir alga) – maždaug tūkstančiu eurų daugiau nei tie, kurie gauna tik pensiją.

Lietuva pagal dirbančių pensininkų dalį gerokai lenkia ES vidurkį – net 13 proc. Jų motyvacija – tiek finansinė, tiek noras išlikti aktyviems. Daugiausia jų dirba švietimo, sveikatos, prekybos srityse.

Vis dėlto ar dirbantys senjorai yra siekiamybė ar kaip tik rodo socialinės sistemos spragas? Juk atidirbus visą gyvenimą pensija ir yra skirta poilsiui. Nors dalis senjorų dirba, nes iš tiesų to nori, tačiau kita dalis, ir, galima spėti, ne tokia jau maža, dirba, nes kitaip tiesiog neišgyventų.

Tuo tarpu jaunesnių nei 30 metų darbuotojų skaičius mažėja, be to, jie dažniau nei kitos amžiaus grupės gauna nedarbo išmokas.

Nors jauni žmonės greičiau randa naują darbą, jie rečiau renkasi švietimo sritį, pirmenybę teikdami geriau apmokamoms ir inovatyvesnėms sritims kaip informacinės technologijos.

Nors sparčiausiai atlyginimai augo viešajame sektoriuje, ypač švietime (vidutinis atlyginimas – 1 317 Eur į rankas), tai neskatina jaunimo rinktis šios profesijos.

Atlyginimai kilo ir sveikatos priežiūroje (vidutinis atlyginimas – 1 568 Eur į rankas). Pastarojoje srityje, kaip ir socialinio darbo, darbuotojų skaičius augo, ypač slaugos specialistų ir gydytojų, kas siejama su visuomenės senėjimu.

„Tikėtina, kad visuomenės senėjimo tendencijos turi įtakos ir tam tikrų profesijų poreikiui. Labiausiai daugėjo slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų skaičius, taip pat jaunesniųjų socialinių darbuotojų ir gydytojų specialistų“, – komentuoja Kristina Zitikytė.