Seime liko paskutinis balsavimas dėl pokyčių įteisinant sanitarinės apsaugos zonas

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Seime skinasi kelią sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) nustatymo ir įteisinimo tvarkos pakeitimai. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams: balsavo 116 Seimo narių, o du susilaikė.   

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, Seimo sprendimai dėl sanitarinių zonų, jeigu ketvirtadienį jie bus priimti, bus tik tarpiniai. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad per kitą pusmetį bus rasti būdai, kaip panaikinti SAZ apribojimus.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad į SAZ patenkant gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatams, tokioje zonoje turėtų būti laikomasi žmonių sveikatos saugos reikalavimų – įmonių skleidžiamų aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo sukeliama tarša neturi viršyti ribinių verčių ne tik už SAZ ribų, bet ir pačiose zonose ar jų dalyse. 

Seimas, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti statybų reikalavimus gyventojams ir įstaigoms, patekus į taršių įmonių SAZ – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties.  

Tai reiškia, kad gyventojai, kurie ne vienerius metus yra įsikūrę neįregistruotos SAZ teritorijoje ar joje vysto komercinę, visuomeninę bei kitas veiklas, ir toliau turės galimybę tai daryti.  

Taip pat siekiama įteisinti privalomą poveikio sveikatai vertinimą. Jį turės atlikti verslas, kuris iki šiol neįsiregistravo savo SAZ, nors tai turėjo padaryti iki šių metų pabaigos. 

Seimas, be kita ko, linkęs pritarti, kad šis terminas būtų pratęstas dar dvejiems metams, iki 2024 metų pabaigos. 

Savo ruožtu Seimas neseniai dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį valstybės įmonės ir biudžetinės institucijos privalo nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas. 

Galimybė įtraukti esamus sklypus su gyvenamaisiais namais, švietimo ar kultūros įstaigomis, parduotuvėmis į SAZ atsirado 2019 metais. Tada buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo įmonės buvo įpareigotos įregistruoti SAZ į kadastro duomenis, nereikalaujant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo.

Tokiu sprendimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, atsiradusias dėl to, kad per 30 metų netinkamai buvo tvarkytas zonų registravimas. Terminas, iki kurio įmonės turėjo apsibrėžti savo SAZ, baigiasi 2023-ųjų sausio 1-ąją, tačiau verslas delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo, o tai padarę, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu. 

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai.

Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas. 

Video