VMT Miško genetinių išteklių skyriaus atstovų viešnagė Lenkijoje: kas naujo sužinota ES Komisijos sekcijos posėdyje

Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius, patarėja Jūratė Laukineitienė, vyriausiosios specialistės Milda Orentienė ir Aida Juškauskaitė dalyvavo ES Komisijos Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų darbo grupės Miško dauginamosios medžiagos sekcijos posėdyje Lekijoje, Karpače.  

Pirmoji diena buvo skirta praktinei išvykai į į Kostrzycos miškų genų banką ir "Śnieżka" regiono konteinerinių sodmenų medelyną, antroji - ES Komisijos  Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų darbo grupės Miško dauginamosios medžiagos sekcijos posėdžiui – dėl naujo Miško dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos reglamento įgyvendinimo eigos.

Lenkijos miško ploto yra  9,4 mln. hektarų. Iki 2050 m. iškeltas tikslas pasiekti 33 proc. miškingumą. Miškų plotai pagal nuosavybę paiskirstč taip: 18 proc. privati nuosavybė, 2 proc. – nacionaliniai parkai, 77 proc. – valstybiniai miškai, 2 proc. – kita privati nuosavybė ir apie 1 proc. kita valstybės ir savivaldybių nuosavybė.

Didžiausius miško plotus Lenkijoje sudaro paprastoji pušis (net 58 proc. visų miško medžių)  ir ąžuolas. Šių medžių sėklinės medžiagos paruošiama daugiausiai. 
 
Lenkijos genų banke saugoma maždaug 400 medžių ir krūmų bei žolinių augalų rūšių. Genetiniai ištekliai saugomi šaldymo sandėliuose, esant žemai temperatūrai (-20 °C) ir kriogeninei temperatūrai skystame arba dujiniame azote (nuo -196°C iki -150°C). Didelis dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms ir į Raudonąją knygą įrašytoms rūšims, kurios surenkamos iš nacionalinių parkų, gamtos rezervatų arba „Natura 2000” teritorijų.
 
Apsilankymo genų banke metu buvo pademonstruotas įvairių prietaisų veikimas: rentgeno spindulių įrenginys (X-ray) naudojamas sėklų kokybei vertinti – jis leidžia atskirti kenkėjų ar mechaniškai pažeistas, tuščias, sveikas sėklas, parodo sėklos embriono išsivystymo laipsnį, tyrime panaudotos sėklos gali būti gražinamos į bandinį, taip išsaugomos vertingos sėklos. Šis tyrimo metodas padeda greitai nustatyti, ar verta atlikti sėklų gyvybingumą daiginimo metodu klimatinėse kamerose, kuris užtrunka iki 21 dienos. Sėklų drėgmės nustatymo tyrimams naudojamas “HYGROLAB“ vandens aktyvumo matuoklis, kuris leidžia atlikti sėklų drėgmės tyrimus jų nepažeidžiant ir nesunaikinant. Sėklų nuelektrinimui taikomas antistatinis įrenginys (jonizatorius), pašalinantis elektros krūvį nuo jų paviršiaus.

Antrąją dieną ES komisijos politikos pareigūnė Diana Charels vedė diskusiją svarbiais naujojo reglamento klausimais. Buvo aptarti valstybėms narėms aktualiausi klausimai dėl Miško dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos reglamento įgyvendinimo. Kiekvienos valstybės atstovai galėjo išreikšti savo nuomonę ir pasidalyti patirtimi. Dėmesys buvo sutelktas sutelktas į Profesionaliųjų veiklos vykdytojų registraciją,  jiems suteikiamus įgaliojimus, kontrolės klausimus, naujus pakeitimus miško dauginamosios medžiagos pagrindiniuose kilmės sertifikatuose.

Daug diskusijų sukėlė miško dauginamosios medžiagos kokybės reikalavimai. ES Komisija siekia kiek įmanoma suvienodinti kokybės reikalavimus visose valstybėse narėse. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kai kurių kokybės rodiklių suvienodinimas visoje ES yra nepasiekiamas rezultatas. Ekspertai pritaria, kad bendri reikalavimai gali būti patvirtinami sodmenų vizualiam kokybės vertinimui, bet ne jų matmenims (aukštis ar skersmuo), kurie priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo poreikio, atsižvelgiant į klimatines ir geografines sąlygas. Aktualus buvo ir sėklų siuntos grynumo klausimas: sėklų siuntoje 99 proc. sėklų turi būti tik tam tikros rūšies ir vos iki 1 proc. kitų rūšių sėklų.

ES Komisija pristatė Miško dauginamosios medžiagos informacinės sistemos (Forest Reproductive Material Information System – FOREMATIS), kurioje valstybės narės skelbia Nacionalinius sėklinės miško bazės sąrašus, apklausos rezultatus ir numatomas naujoves. 2026 m. IV ketvirtyje į sistemą numatyta įjungti EBPO sėklų schemoje dalyvaujančias valstybes.

Apklausos rezultatai ir ekspertų komentarai leido prieiti prie išvados, kad kai kurie pasiūlymai atlikti pakeitimus, kad sistema būtų visiškai pritaikyta naujam Reglamentui, yra pernelyg skuboti.

Valstybėms narėms pristatyta reglamento įgyvendinimo eiga. Per 5 metų pereinamąjį laikotarpį ES Komisija su Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų darbo grupės Miško dauginamosios medžiagos sekcijos pagalba turės parengti 16 įgyvendinimo ir 8 deleguojamuosius teisės aktus. Dėl didelio poįstatyminių aktų skaičiau ES Komisija prašo, kad valstybės narės įvertintų savo sukauptą patirtį, turimas technologijas ir galimybes aktyviai prisidėti prie jų rengimo.