Pakruojo rajone išpurškus rapsus, masiškai krito bitės

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad augalų apsaugos produktais dienos metu negalima purkšti žydinčių augalų, kuriuos lanko bitės, o naudoti produktus, turinčius nepatvirtintos veikliosios medžiagos, dėl kurių, kaip įtariama, nyksta bitės ir kiti apdulkintojai – griežtai draudžiama.

“Klovainių miestelyje (Pakruojo r.) ėmus masiškai kristi bičių šeimoms, Valstybinė augalininkystės tarnyba (VATŽŪM) patikrino 3-3,5 km. spinduliu nuo bičių žūties vietų esančius laukus. Paimti 39 rapsų dalių ėminiai augalų apsaugos produktų (AAP) veikliąjai medžiagai nustatyti parodė, kad žemdirbiai naudoja ir Europos Sąjungoje (ES) nepatvirtintas veikliąsias medžiagas, o apie laukų purškimą ne visada praneša Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS)”,  informuoja ŽŪM.

Tirtuose rapsų dalių ėminiuose rastos 8 skirtingos veikliosios medžiagos, 1 jų – nepatvirtinta ES.

„Atlikus patikrinimus yra nustatytas vienas asmuo, pažeidęs AAP naudojimo reikalavimus, o pas kitus artimiausiomis dienomis bus atlikti papildomi patikrinimai. Tiesiogiai sieti šių pažeidimų su bičių žūtimi negalima – nėra tiesioginių įrodymų, kad rapsų purškimai buvo atliekami dienos metu, – teigia VATŽŪM Agrochemijos skyriaus patarėja Aida Andruškevičienė. – Ištirtuose rapsų dalių ėminiuose, kurie buvo paimti iš 2 ūkio subjektų pasėlių, buvo rasta veiklioji medžiaga Azoxystrobin, ta pati, kuri buvo rasta ir tirtame bičių lavonėlių mėginyje. Kitų veikliųjų medžiagų, nustatytų bitėse, nerasta nei viename tirtame rapsų dalių ėminyje. „Planuojame atlikti kitų augalų pasėlių, esančių aplink nukentėjusį bityną, analizę, taip pat papildomai paimti ėminių iš kitų šalia esančių laukų“.

Žemdirbių sąmoningumas ir griežtesnė AAP kontrolė

Pasak žemės ūkio viceministo Pauliaus Astrausko, tokie įvykiai meta šešėlį ant ūkininkų, naudojančių AAP, o tam, kad jie nesikartotų, būtinas ne tik atsakingas žemdirbių požiūris į aplinką, bet ir griežtesnė pesticidų apskaita ir kontrolė.

 „Džiugu, kad ūkininkai vis atsakingiau žiūri į ūkininkavimą taikoje su gamta, tačiau pasitaiko neleistinų pesticidų naudojimo atvejų. Su nelegalios prekybos augalų apsaugos produktais problema susiduria ne viena valstybės institucija, turinti užtikrinti, kad rinkoje platinami bei naudojami pesticidai būtų saugūs. Padirbti augalų apsaugos produktai turi daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai bei šalies ekonomikai. Todėl kovai su kontrabandiniais pesticidais turi būti skiriama daugiau dėmesio“, - teigia žemės ūkio viceministras.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 462 AAP. Fiziniams asmenims už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

VATŽŪM praneša, kad dėl prekybos nelegaliais AAP bendradarbiauja su Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos muitine ir policija. Institucijos nuolat keičiasi informacija apie įtartinus atvejus, šios informacijos pagrindu planuoja patikrinimus. VATŽŪM taip pat bendradarbiauja su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuriai teikia informaciją apie AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, o ši savo ruožtu pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina paramos išmokas.

Video