Žemės sklypo dalių planas: kada jis būtinas ir kodėl svarbus

Neretai pasitaiko atvejų, kai kitos paskirties valstybinės žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių ir vykdomos skirtingos veiklos, pavyzdžiui, komercinė, pramonės ir sandėliavimo, transporto ir pan. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad tokiais atvejais turi būti rengiamas žemės sklypo dalių planas, padedantis užtikrinti sklandų statinių eksploatavimą bei išvengti ginčų ateityje.

Žemės sklypo dalių plane atskiriamos konkrečios žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išskiriant šias dalis, siekiama užtikrinti tinkamą statinių naudojimą pagal jų paskirtį, privažiavimus prie statinių, numatyti bendro naudojimo plotus, reikalingus kiemams, automobilių stovėjimo vietoms, žaidimų aikštelėms ar kt., ir kitus svarbius aspektus, tokius kaip priešgaisrinių reikalavimų laikymasis ir pan.

Reikalavimas rengti tokį planą netaikomas tik išimtiniais atvejais. Jis nėra rengiamas, kai visi statiniai priklauso vienam savininkui ir naudojami tai pačiai (vienai) veiklai, taip pat tam tikrais atvejais, kai keičiamos sutartys dėl nebaigtų statyti objektų.

NŽT atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo dalių planas nėra tas pats, kas žemės naudojimosi tvarka. Tai skirtingi dokumentai, turintys skirtingą paskirtį. Konkretus kiekvienai sklypo daliai reikalingas plotas nustatomas pagal specialią metodiką, įvertinant ne tik statinio užimamą teritoriją, bet ir jo priežiūrai reikalingą plotą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Organizuoti žemės sklypo dalių plano rengimą turi teisę asmuo, siekiantis sudaryti šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį, valstybinės žemės nuomos sutartį, esamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas, valstybinės žemės patikėtinis ir kitas suinteresuotas asmuo.

NŽT pastebi, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų dalių planai parengti nesilaikant nustatytų procedūrų. Ypatingai svarbu laikytis žemės sklypų dalių planų derinimo procedūrų, kadangi tai padeda užkirsti kelią įvairiems galimiems ginčams ateityje, pavyzdžiui, dėl parduodamos žemės sklypo dalies dydžio.

Su NŽT sprendiniai dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų derinami tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne NŽT ir yra galimas valstybinės žemės pardavimas. Jei valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne savivaldybė, tai dalių planas turi būti derinamas su savivaldybe, kurios teritorijoje yra valstybinės žemės sklypas. Taip pat teisės aktai numato, kad  jei dalių planas sudaromas dėl mišrios nuosavybės teise (valstybės ir privačios) valdomo žemės sklypo, tai jis turi būti suderintas ir su žemės sklypo bendraturčiais, išskyrus, kai tarp bendraturčių sudaryta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka ir plano sprendiniai šiai tvarkai neprieštarauja. Taip pat paminėtina, kad visiems valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių savininkams ir žemės sklypo nuomininkams turi būti suteikta galimybė per ne trumpesnį kaip 10 d. d. terminą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų.

Valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs jam pateiktą žemės sklypo dalių planą, taip pat suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus (jeigu tokie pateikti), sprendžia dėl tokio plano  patvirtinimo administraciniu sprendimu.

Jeigu valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo daugiau kaip vienas valstybinės žemės patikėtinis, žemės sklypo dalių planas tvirtinamas visų valstybinės žemės patikėtinių sprendimais.